Vardant Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. Viešpaties ramybė tebūna su jumis visais.
Viešpatie Jėzau, tu atėjai ieškoti to, kas pražuvo. Pasigailėk mūsų. Kristau, tu atnešei mums tėvišką Dievo meilę. Pasigailėk mūsų. Viešpatie, tu esi mūsų viltis ir priebėga amžinai. Pasigailėk mūsų.
Pagalvokite apie tą akimirką, kai žmogus paima į rankas monetą ar seną daiktą. Jo paviršiuje iškaltas veidas, vardas, įspaustas ženklas, kuris pasako, kam tas daiktas priklauso. Evangelijoje mes girdime, kaip Jėzui pateikia romėnišką denarą ir klausia apie mokesčius. Ir Jis atsako tais giliais, viską savo vietas statančiais žodžiais: „Atiduokite Caesarui, kas Caesarui, o Dievui, kas Dievo.“ Bet už šio ginčo dėl monetu stovi kur kas gilesnė tikrovė. Kieno veidas yra iškaltas mumyse? Kieno ženklą mes nešiojame savo širdyse?
Žvelgdami į mūsų brangųjį Benjaminą, į jo trumpą, bet nepaprastai šviesų gyvenimą, mes matome būtent tai – žmogų, kurio gyvenime Dievo ženklas švietė itin skaidriai. Benas buvo berniukas, kurio protas siekė toli už kasdienybės ribų. Prisiminkite jo begalinį smalsumą, jo meilę skaitmeniniam pasauliui, jo „GitHub“ saugyklas, kur jis pats kodavo žaidimus ir programėles, ar tas svajones apie savo paties kuriamas oro linijas – „Con Chim Airlines“. Kai jis su tuo savo švelniu, užkrečiančiu kikenimu pasakodavo apie lėktuvus, apie Boeing 737 ar ateities technologijas, atrodo, kad visas kambarys nušvisdavo. Jis matė pasaulį kaip sistemą, pilną grožio, tvarkos ir galimybių.
Tačiau už jo atraus, inžinerinio proto slypėjo neapsakomai švelni ir jautri širdis. Prisiminkite tą akimirką, kai penkiolikos metų Benas, visiškai nesavanaudiškai, pasakė tėvams, kad nori atiduoti visą savo taupyklę padėti sergančiam dėdei Williamui. Jis jos nesudaužė, neištuštino, nereikėjo – bet jis pasiūlė. Įsivaizduokite šį vaizdinį: berniukas, turintis savo svajones, savo santaupas, savo ateities planus, tiesiog pasako, kad viskas, ką jis turi, gali būti skirta kitam. Tai buvo ne apskaičiavimas. Tai buvo Dievo paveikslas, atsispindintis jo jaunatviškoje sieloje.
Šiandien, praėjus keturiems mėnesiams po birželio tryliktosios, mes susirinkome čia, žinodami, ką reiškia tuščia kėdė ir tylūs namai. Alane, Thao, Ryanai, jūsų širdys neša tą sunkumą, kurio žodžiais beveik neįmanoma išreikšti. Naktys, kai mintys grįžta prie tų pačių klausimų, kai atrodo, kad ilgesys užlieja visą erdvę. Kai netenki vaiko, kai brolis netenka savo geriausio draugo, pasaulio triukšmas nutyla. Ir kartais, tamsoje, galva pradeda ieškoti atsakymų ten, kur jų nėra. Kyla tie tylūs, graužiantis klausimai – ar galėjau padaryti daugiau, ar kažko nepastebėjau?
Noriu, kad šią akimirką, prieš paties Dievo akivaizdą, išgirstumėte šią šventą ir neginčijamą tiesą: jūs nepadarėte jokių klaidų. Jūsų meilė Benjaminui buvo tobula, kasdienė ir gili. Jokia žmogiškoji valia, joks budrumas negalėjo sustabdyti to, kas atėjo iš už mūsų regimo pasaulio ribų. Kai mokiniai klausė apie aklą žmogų, kas nusidėjo – jis pats ar jo tėvai, – Jėzus atsakė aiškiai: nei jis, nei jo tėvai. Ligos ir skausmai nėra bausmė. Jos nėra jūsų kaltė. Atiduokite tą sunkų akmenį. Jis per sunkus, kad jį neštumėte. Jūs esate visiškai laisvi nuo bet kokio kaltės jausmo. Dievas jūsų nekaltina; Jis laiko jus savo glėbyje.
Pažiūrėkime į pirmojo skaitinio žodžius iš Izaijo knygos, kur Dievas sako Cyrusui: „Aš tave pavadinau vardu, nors tu manęs nepažinojai.“ Dievas pažįsta kiekvieną iš mūsų vardu. Jis pažinojo Benjaminą dar prieš jam žengiant į šį pasaulį, ir Jis pažįsta jus, Alane, Thao, Ryanai, šiandien, jūsų skausme ir jūsų ilgesyje. Šventasis Paulius laiške tesalonikiečiams dėkoja už jų tikėjimo darbą, meilės triūsą ir ištvermę viltyje. Štai kur mūsų atramos taškas – viltis, kuri neapgauna.
...Benjaminas dabar yra ten, kur jokie techniniai gedimai neegzistuoja, kur jo svajonių „Con Chim Airlines“ skrenda per amžinybės debesis, kur jis yra saugus ir visiškai sveikas. Prisiminkite tą sapną, kurį tėtis regėjo – Benas, stiprus ir sveikas, stovintis ir sakantis, kad viskas gerai, kad jis stebės savo tėvus ir brolį. Jis yra Dangaus puotoje, kartu su šventuoju Karoliu Acutiu ir visais tyromis širdimis iškeliavusiais vaikais.
O tau, Ryanai, brangus broli, noriu pasakyti: tavo brolis didžiuojasi tavimi. Kai tu žaidi, mokaisi, kai galvoji apie jūsų bendras akimirkas, žinok, kad ta meilė niekur nedingo. Ji gyvena tavyje. Tu nesi vienas.
Kai šiandien išeisite pro šias duris, neikite vieni. Paimkite su savimi šį vieną dalyką: Dievas jus mato, Jis skaičiuoja jūsų ašaras, ir jūsų meilė Benjaminui gyvuoja toliau – tyliai, gražiai, kaip šulinys, duodantis gyvą vandenį ištroškusiems. Būkite ramybėje. Dievas laiko jus savo delnuose šiandien, rytoj ir per amžius. Amen.
For the intentions entrusted to Ben on our prayer wall:
At the Savior’s command and formed by divine teaching, we dare to say:
Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.
Visagalis Dievas – Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia – teaimina, palaimina ir telydi jus dabar ir per amžius. Amen.
✝ Telaimina jus visagalis Dievas: Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Amen.