Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. Ramybė jums, brangūs broliai ir seserys, susirinkę šioje šventoje erdvėje ieškoti Dievo žodžio šviesos.
Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, pasigailėk mūsų. Viešpatie, pasigailėk mūsų.
Mes dažnai įsivaizduojame dangų kaip tolimą, nepasiekiamą vietą, uždarytą už debesų ir žvaigždžių. Tačiau šiandienos skaitinys iš Apreiškimo knygos atveria mums kitokią tikrovę. Jonas pamato atviras duris į dangų. Ne uždarytas, ne užrakintas, o atviras. Ir ten, už tų durų, jis mato ne šaltą tuštumą, o sostą, apsuptą smaragdo spalvos vaivorykštės, ir būtybes, kurios be paliovos šlovina Kūrėją. Tai yra vieta, kurioje viskas, kas sukurta, pagaliau randa savo tikrąją vietą. Tai yra vieta, kurioje viskas, kas buvo sumanyta meilėje, yra priimta į amžinybę.
Įsižiūrėkite į šį vaizdą: jūra kaip stiklas, spindinti kaip kristalas. Tai ramybės vieta. Tai vieta, kurioje nebelieka jokių audrų, jokių netikrumų, jokių baimių. Tai yra ta vieta, kurioje dabar ilsisi mūsų brangusis Benjaminas. Kai galvoju apie Beną, apie tą šviesų, smalsų berniuką, kurio protas buvo tarsi aštri, tiksli technologija, o širdis – tarsi atviras langas į pasaulį, aš matau jį ten, toje šviesoje. Benas visada buvo žmogus, kuris ieškojo to, kas tikra. Jis ieškojo tiesos savo matematikos uždaviniuose, jis ieškojo prasmės savo lėktuvų modeliuose, jis ieškojo meilės savo šeimoje. Jis nebuvo tas, kuris pasitenkintų paviršiumi. Jis visada norėjo eiti giliau.
Prisiminkite tą akimirką, kai jis, būdamas vos penkiolikos, su tokiu paprastumu ir pasitikėjimu pasisiūlė atiduoti visą savo taupyklę dėdei Williamui, kuris kovojo su ligos pasekmėmis. Jis jos niekada nesudaužė, nereikėjo – dėdė gavo reikiamą pagalbą, o taupyklė liko sveika. Bet tas jo mostas... tas visiškas, nepagalvojant apie save, iš pačių sielos gelmių kunkuliuojantis noras atiduoti viską, ką turi, vardan kito – tai buvo jo dvasios esmė. Jis neskaičiavo. Jis tiesiog mylėjo. Ir būtent ši meilė yra tas „talentas“, apie kurį šiandien kalba Evangelija. Jėzus pasakoja apie tarnus, kurie gavo monetas ir turėjo jas panaudoti. Benas savo gyvenimo talentus – savo intelektą, savo šypseną, savo gebėjimą stebėtis – panaudojo taip, kad jie nešė šviesą kitiems. Jis nebuvo tas, kuris užkasė savo dovanas į žemę. Jis jas dalino.
Alane, Thao, Ryanai... aš žinau, kad šiandien, praėjus penkiems mėnesiams nuo birželio tryliktosios, jūsų namuose vis dar tvyro ta sunki tyla. Aš žinau, kaip kartais atrodo, kad tas „tobulas ketvertas“ yra suardytas. Bet aš noriu, kad jūs išgirstumėte šią tiesą: dangaus durys yra atviros. Benas nėra atskirtas nuo jūsų. Jis yra toje pačioje Dievo šviesoje, kuri supa visą kūriniją. Kai jūs jaučiatės vieniši, kai naktys tampa per ilgos, kai į širdį pasibeldžia tas graužiantis, tylus klausimas: „Kodėl? Ar aš kažką praleidau? Ar galėjau padaryti daugiau?“, noriu, kad jūs padėtumėte šį sunkų kaltės akmenį ant šio altoriaus.
Išgirskite tiesą iki pat gylių: ligos, kurios atima iš mūsų vaikus, niekada nėra tėvų nuodėmė. Dievas nebaudžia tėvų per jų vaikus. Jūs nieko nepraleidote. Jūs buvote jo pasaulis, o jis – jūsiškis. Jūs mylėjote Beną tobula, visaširde meile. Jūs niekada nepadarėte jokios klaidos, kuri būtų galėjusi pakeisti šią lemtį. Tai nėra jūsų kaltė. Leiskite šiam akmeniui nukristi. Dievas neieško kaltų; Jis ieško tų, kuriems reikia paguodos, ir Jis yra su jumis kiekvieną akimirką. Jūs esate ne tik tėvai, kurie neteko sūnaus; jūs esate tėvai, kurie išaugino angelą.
Evangelijoje mes matome tarną, kuris bijojo savo šeimininko. Jis paslėpė savo monetą skepetaitėje. Jis bijojo prarasti tai, ką gavo, todėl nieko nedarė. Baimė mus paralyžiuoja. Baimė mus uždaro. Bet Benas nebuvo toks. Jis buvo „rizikos mėgėjas“, kaip sakė jo tėtis, prisimindamas, kaip jis norėjo paragauti aštraus maisto Bankoke, nors visi jį įspėjo. Jis norėjo patirti, jis norėjo ragauti, jis norėjo gyventi. Jis nebuvo tas, kuris slėpė savo gyvenimą. Jis jį gyveno pilnai.
Ryanai, mano mielas vaike, tu esi brolis, kurio meilė Benui yra tarsi tiltas tarp dangaus ir žemės. Tu neprivalai nešti šios naštos vienas. Jūs visada būsite „tobulas ketvertas“. Kai tu augi, kai kuri savo ateitį, žinok, kad tavo brolis yra šalia tavęs kaip tylus, šviesus angelas sargas. Jo meilė tau nesibaigė mirtimi; ji tik tapo beribė. Jis tave stebi su ta pačia švelnia šypsena, su kuria jis žiūrėdavo į tave, kai kartu žaisdavote.
O visiems jums, kurie klausotės šios žinios – mamoms ir tėčiams, nešiojantiems sunkų kryžių, broliams ir seserims, tyliai ilgesio kamputyje verkiančiams vaikams – išgirskite: Dievas neskaičiuoja jūsų ašarų, Jis jas renka į savo indą. Jūsų gyvenimas nėra sudužęs pastatas; jūs esate Dievo šventovė, kurioje Jo Dvasia toliau dega. Benas buvo šviesa, ir ta šviesa nedingo. Ji tiesiog perėjo į kitą formą. Ji dabar šviečia per jūsų gerumą, per jūsų kantrybę, per jūsų gebėjimą mylėti net tada, kai širdis plyšta.
Išeikite šiandien pro šias duris ne su tuštumos jausmu, bet su viena maža, šviesia dovana. Paimkite savo kasdienybę ir paverskite ją mažu meilės veiksmu Benui atminti. Tai gali būti paprasčiausias dalykas – atidumas žmogui, kuriam reikia pagalbos, šypsena tam, kuris jaučiasi vienišas, arba tiesiog malda už kitą šeimą, kuri šiuo metu neša sunkų kryžių. Leiskite Beno meilei tekėti per jus. Tai yra geriausias būdas pasakyti „ačiū“ Dievui už penkiolika metų, kuriuos Jis mums dovanojo per šį nuostabų berniuką.
Jūs nesate vieni. Dievas jus laiko savo delnuose. Jis girdi kiekvieną jūsų tylų klausimą. Ir Jis atsako į juos ne žodžiais, o savo buvimu. Benas yra saugus. Jūs esate saugūs. Mes visi esame pakeliui į tą pačią šviesą. Tegu ramybė, kuri pranoksta visokį supratimą, saugo jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje. Amen.
For the intentions entrusted to Ben on our prayer wall:
At the Savior’s command and formed by divine teaching, we dare to say:
Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.
Viešpats tesaugo jūsų įėjimą ir išėjimą dabar ir per amžius. Amen.
✝ Telaimina jus visagalis Dievas: Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Amen.