Vardan Dievo, kuris mus suburia į vieną šeimą: Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. Ramybė jums, brangieji, kurie šią valandą ieškote paguodos ir šviesos Viešpaties akivaizdoje.
Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, pasigailėk mūsų. Viešpatie, pasigailėk mūsų.
Pagalvokite apie tą akimirką, kai Benjaminas – mūsų brangusis Benas – su savo aštriu, inžineriniu protu stebėdavo oro uostų šurmulį. Jis ne tik žiūrėdavo į lėktuvus; jis matė jų konstrukciją, jų svorį, jų suplanuotus maršrutus. Jis buvo berniukas, kuris tikėjo tvarka, kuris tikėjo, kad jei tiksliai suderinsi variklius ir teisingai apskaičiuosi kuro sąnaudas, pasieksi tikslą. Jis turėjo tą nuostabų, šviesų pasitikėjimą pasaulio dėsningumu. Prisiminkite jo šypseną, tą jo kikenimą, kai jis kalbėdavo apie savo svajonių oro linijas „Con Chim Airlines“. Tai buvo jo būdas pasakyti: „Aš suprantu, kaip viskas veikia. Aš esu pasiruošęs skristi.“
Tačiau šiandienos Evangelija mus nukelia į visai kitokią tikrovę. Jėzus išvaro demoną, o minia, užuot džiaugusis, pradeda skaičiuoti. Jie ieško kaltų. Jie sako: „Tai Beelzebulo galia.“ Jie nori viską įsprausti į savo logikos rėmus, nori viską paaiškinti, viską kontroliuoti. Jie bijo to, ko negali paaiškinti. Ir Jėzus jiems atsako su ramiu, bet galingu autoritetu: „Jei aš Dievo pirštu išvarau demonus, tai tikrai jus pasiekė Dievo karalystė.“
Dievo pirštas. Tai vaizdas, kurį noriu, kad šiandien nešiotumėtės savo širdyse. Tai ne griežta ranka, baudžianti už klaidas. Tai kūrybinė galia, kuri palietė dulkes ir sukūrė žmogų. Tai ta pati galia, kuri dabar laiko Benjaminą savo delnuose. Kai mes bandome viską suplanuoti, kai bandome suprasti, kodėl gyvenimas pasisuko būtent taip, mes dažnai jaučiamės kaip tie, kurie stovi prie „stipraus ginkluoto žmogaus“ rūmų. Mes norime saugumo. Mes norime, kad mūsų „rūmai“ – mūsų šeimos, mūsų ateities planai, mūsų ramybė – būtų apsaugoti. Tačiau Jėzus sako, kad yra kažkas stipresnio už mūsų ginklus, už mūsų logiką, už mūsų bandymus viską kontroliuoti. Tai Dievo meilė, kuri įžengia į mūsų gyvenimą tada, kai mes esame labiausiai pažeidžiami.
Alanai, Thao, aš žinau, koks sunkus yra šis ruduo. Praėjo trys mėnesiai nuo tada, kai Benas peržengė amžinybės slenkstį. Žinau tas naktis, kai tyla tampa per tiršta, ir tas akimirkas, kai atrodo, jog visas pasaulis griūva. Jūs nešiojatės tą neįtikėtiną meilę, tą prisiminimą apie berniuką, kuris norėjo atiduoti visą savo taupyklę dėdei Williamui. Tai nebuvo tiesiog pinigai. Tai buvo jo širdies atidavimas. Ir dabar, kai jūs patys jaučiatės tarsi tie, kurie prarado savo „rūmų“ apsaugą, noriu, kad išgirstumėte šią tiesą: jūs nieko nepraleidote. Jūs buvote tėvai, kurie mylėjo iki paskutinio atodūsio. Jūs nepadarėte jokios klaidos, kurią būtų buvę galima ištaisyti. Kai mokiniai klausė Jėzaus apie aklą žmogų, ar jis nusidėjo, ar jo tėvai, Jėzus atsakė: „Nei jis, nei jo tėvai.“ Kai kurios ligos, kai kurie skausmai tiesiog ateina į šį pasaulį, ir joks žmogaus budrumas, joks inžinerinis protas negalėjo jų sustabdyti. Dievas jūsų nekaltina. Jūs esate laisvi nuo šio kaltės jausmo, kuris jus graužia. Atiduokite jį Dievui. Jis yra tas, kuris išvaro visas baimes.
O tau, Ryanai, brangus broli, noriu pasakyti: tavo brolis tave be galo mylėjo. Tu esi jo „Con Chim Airlines“ bendrakeleivis. Kai žiūri į dangų, kai matai lėktuvus, žinok, kad tavo brolis yra kažkur arčiau nei tu manai. Jis džiaugiasi tavo kiekvienu žingsniu. Jis yra tas, kuris dabar mato visą Dievo planą, kurį mes čia, žemėje, matome tik kaip per stiklą. Būk drąsus, būk toks pat smalsus ir šviesus, koks buvo jis. Tavo brolis danguje yra tavo didžiausias užtarėjas.
Šiandienos skaitinys iš Galatams laiško mums primena, kad mes esame Abraomo vaikai per tikėjimą. „Teisusis gyvens tikėjimu.“ Tai nėra lengvas kelias. Tai kelias, kuriame mes turime patikėti, kad Dievas yra geras net tada, kai mūsų akys mato tik tamsą. Benjaminas tikėjo. Jis tikėjo savo tėvais, jis tikėjo savo broliu, jis tikėjo pasaulio grožiu. Dabar jis regí tą tikėjimą pilnatvėje. Jis yra „Banquet of Heaven“ – dangaus puotoje, kurioje, esu tikras, jis jau kalbasi su šventaisiais apie lėktuvų variklius ir amžinybės paslaptis.
Kai šiandien išeisite iš čia, nenorėkite visko paaiškinti. Nenorėkite, kad gyvenimas būtų tikslus algoritmas. Leiskite Dievo pirštui paliesti jūsų širdies žaizdas. Leiskite Jo malonei įžengti ten, kur jūsų logika nebegali pasiekti. Ir kai pamatysite danguje praskrendantį paukštį ar lėktuvą, nusišypsokite. Tai Benas, kuris skrenda ten, kur nėra jokios ligos, jokio skausmo, tik begalinė šviesa. Jūs esate mylimi. Jūs esate nešami. Jūs niekada nebūsite vieni, nes Kristus tapo mūsų „artimu“, kad mes galėtume būti kartu su Juo per amžius. Amen.
For the intentions entrusted to Ben on our prayer wall:
At the Savior’s command and formed by divine teaching, we dare to say:
Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.
Tepadeda jums Viešpats šiandien pajusti Jo artumą. Telydi jus Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios palaiminimas. Amen.
✝ Telaimina jus visagalis Dievas: Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Amen.