Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. Dievo ramybė ir malonė tebūna su jumis visais šią dieną.
Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, pasigailėk mūsų. Viešpatie, pasigailėk mūsų.
Pagalvokite apie tą akimirką, kai Benjaminas, mūsų brangusis Benas, su savo aštriu, inžineriniu protu stebėdavo oro uostų šurmulį. Jis ne tik stebėdavo lėktuvus; jis matė jų konstrukciją, jų svorį, jų suplanuotus maršrutus. Jis buvo berniukas, kuris tikėjo tvarka, kuris tikėjo, kad jei tiksliai suderinsi variklius ir teisingai apskaičiuosi kuro sąnaudas, pasieksi tikslą. Jis turėjo tą nuostabų, šviesų pasitikėjimą pasaulio dėsningumu. Prisiminkite tą jo šypseną, tą jo kikenimą, kai jis kalbėdavo apie savo svajonių oro linijas – „Con Chim Airlines“. Tai buvo jo būdas pasakyti: „Aš suprantu, kaip viskas veikia. Aš esu pasiruošęs skristi.“
Šiandienos skaitinyje iš laiško Galatams Paulius mums primena, kad mes esame „laisvosios moters“ vaikai, ne vergijos, o pažado vaikai. Jis kalba apie laisvę, kurią mums dovanojo Kristus. Tačiau mes dažnai jaučiamės įkalinti. Įkalinti savo klausimų, savo „kodėl“, savo bandymų viską apskaičiuoti, kad tik išvengtume skausmo. Mes tarsi ieškome ženklo, kaip ir minia Evangelijoje, kuri prašė Jėzaus stebuklo, kad jis pateisintų jų lūkesčius. Bet Jėzus sako: „Joks ženklas nebus duotas, tik Jonos ženklas.“
Jonos ženklas yra ne kas kita, kaip pats Jėzus – Jo mirtis ir prisikėlimas, Jo buvimas tarp mūsų tada, kai viskas atrodo prarasta. Tai kvietimas ne ieškoti išorinių įrodymų, o patikėti Jo meile, kuri yra stipresnė už mirtį. Tai yra tas pats „ženklas“, kurį mes matome Beno gyvenime. Jo gyvenimas nebuvo ilgas, bet jis buvo pilnas. Jis buvo tas, kuris, būdamas vos penkiolikos, sugebėjo pamatyti už savo paties poreikių ribų. Prisiminkite tą akimirką, kai jis, niekieno neraginamas, pasakė tėvams, kad nori atiduoti savo taupyklę dėdei Williamui. Jis jos nesudaužė, neištuštino, nereikėjo – bet jis pasiūlė. Tai buvo jo „laisvės“ ženklas. Jis nebuvo pririštas prie savo daiktų, prie savo „GitHub“ repozitorijų ar savo svajonių apie oro linijas. Jis buvo laisvas mylėti.
Alanai, Thao, aš žinau, kiek sveria šios dienos, praėjus trims mėnesiams po birželio tryliktosios. Žinau, kaip atrodo rytai, kai pirma mintis sunki kaip akmuo, ir naktys, kai namų tyla tampa per gili. Kai netenki vaiko, širdyje neišvengiamai kyla tas sunkus, graužiantis klausimas: ar aš galėjau padaryti daugiau? Ar kažko nepastebėjau? Ar mano meilė buvo nepakankamai budri? Noriu, kad šiandien, prieš Dievo altorių, išgirstumėte šią šventą ir neginčijamą tiesą: Dievas jūsų nekaltina. Jūs buvote tėvai, kurie mylėjo tobulai, širdimi ir siela. Ši netektis nebuvo jokio klaidingo žingsnio pasekmė. Kai mokiniai klausė Jėzaus apie aklą žmogų, kas nusidėjo – jis pats ar jo tėvai, – Jėzus atsakė aiškiai: nei jis, nei jo tėvai. Kai kurios audros gyvenime užklumpa mus be jokios žmogiškos kaltės. Jūs nepraleidote nieko. Jūs buvote šalia kiekvieną akimirką, jūs nešėte jį ant rankų ir savo širdyse. Atiduokite tą sunkų kaltės akmenį. Jis ne jums skirtas. Dievas nėra tas, kuris baudžia; Jis yra tas, kuris pasitinka prie vartų. Jūs nepadarėte jokios klaidos, kurios būtų buvę galima išvengti. Kai kurios ligos, kai kurie skausmai tiesiog ateina, ir jokia žmogaus valia, joks budrumas negalėjo jų sustabdyti. Būkite laisvi nuo šio kaltės jausmo, nes Dievas jus mato kaip tuos, kurie mylėjo iki galo.
O tau, Ryanai, brangus broli, noriu pasakyti: tavo brolis tave be galo mylėjo. Kai prisimeni jį, kai galvoji apie jūsų bendras akimirkas, žinok, kad ta meilė niekur nedingo. Ji gyvena tavyje. Būk drąsus, būk smalsus, eik į priekį gyvenime su ta pačia šviesa, kuria dalijosi tavo brolis. Jis stebi tave su šypsena. Tu esi jo širdies dalis, tęsianti kelionę šioje žemėje. Tavo brolis dabar yra tavo angelas sargas, kuris tavo širdį pažįsta geriau nei bet kas kitas. Kai jautiesi vienišas, prisimink, kad jis yra šalia, kad jis džiaugiasi kiekvienu tavo žingsniu, kiekviena tavo sėkme.
Mes dažnai norime, kad Dievas duotų mums ženklą – kad Jis pasakytų, kodėl, kad Jis paaiškintų, kodėl danguje yra vietos tik tiems, kurie dar nebuvo spėję visko patirti. Bet Jėzus mums duoda ne paaiškinimą, o save. Jis duoda mums pažadą, kad „daugiau yra apleistosios vaikų, negu turinčios vyrą“. Mes esame tie, kurie per tikėjimą tapome Dievo šeima. Benjaminas dabar yra toje šeimoje. Jis yra „Banquet of Heaven“ – dangaus puotoje, kurioje, esu tikras, jis jau kalbasi su šventaisiais apie lėktuvų variklius ir amžinybės paslaptis. Jo „Con Chim Airlines“ dabar skrenda virš visų debesų, kur nėra jokių techninių kliūčių, kur viskas veikia tobulai, nes viskas remiasi į Dievo meilę.
Kai šiandien praversite šios maldos duris ir išeisite į savo kasdienybę, paimkite su savimi vieną paprastą dalyką. Kai pamatysite danguje praskrendantį lėktuvą ar paukštį, nusišypsokite. Prisiminkite, kad Benjaminas yra danguje, kur durys niekada nėra užrakintos, kur Tėvas pasitinka jį su begaline meile. Ir žinokite, kad meilė, kurią jūs jam atidavėte, niekada nebuvo veltui. Ji yra tas vaisius, kurį Dievas priima į savo namus. Būkite ramybėje, nes jūs esate mylimi. Dievas jus laiko savo delnuose. Jis laiko jus dabar, šiandien ir per amžius. Ir atminkite: jūs ne tik nešate savo kryžių, jūs nešate jį kartu su Kristumi, kuris pats tapo mūsų „artimu“, kad mes niekada nebebūtume vieni. Jūs esate saugūs, jūs esate matomi, jūs esate nešami. Amen.
For the intentions entrusted to Ben on our prayer wall:
At the Savior’s command and formed by divine teaching, we dare to say:
Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.
Tegul Viešpats laimina jus, saugo jus ir teikia jums savo ramybę. Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu. Amen.
✝ Telaimina jus visagalis Dievas: Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Amen.