Vardan Dievo – Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Malonė ir ramybė tebūna su jumis visais, šiandien susirinkusiais šlovinti Viešpaties.
Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, pasigailėk mūsų. Viešpatie, pasigailėk mūsų.
Kai stovime oro uosto apžvalgos aikštelėje ir stebime, kaip lėktuvas palieka kilimo taką, mūsų akys lydi jį tol, kol jis tampa mažu sidabriniu taškeliu danguje ir galiausiai ištirpsta baltuose debesyse. Mes žinome, kad jis kažkur skrenda, kad jis turi savo maršrutą ir tikslą, bet mūsų akys jo jau nebeužtinka. Mes liekame ant žemės su tuo ypatingu jausmu – tarp buvimo čia ir ilgesio kažko tolimo. Šiandienos skaitinys iš Pauliaus laiško galatams mums kalba apie tai, kad mes esame aprengti Kristumi, kad per tikėjimą tapome Dievo vaikais, priklausančiais amžinajai šeimai. Ir šiandien, kai mūsų širdyse gyvena mūsų brangusis Benjaminas, mūsų Benas, šie žodžiai nuskamba ne kaip tolimos teologinės tiesos, bet kaip gyvas tiltas tarp mūsų ir dangaus.
Sustokime ties vienu vaizdu iš šių dienų – ties laisvės ir vaiko tapatybės vaizdu. Paulius sako: „Kadangi priklausote Kristui, esate Abraomo palikuonys, paveldėtojai pagal pažadą.“ Prisiminkite Beną – jo šviesų, analitinį protą, jo gebėjimą matyti pasaulį per logikos, matematikos ir dangaus platybių prizmę. Jis buvo berniukas, kuris kūrė savo programėles, rašė kodą „GitHub“ repozitorijose ir, su tuo savo švelniu, užkrečiančiu kikenimu, svajojo apie savo pačio kuriamą oro linijų bendrovę – „Con Chim Airlines“. Jo tėtis Alanas ir mama Thao, kartu su broliu Ryanu, matė jį kaip tą, kuris visada ieškojo aukščio, kuris norėjo pažinti pasaulį ir suprasti, kaip viskas veikia. Tas jo svajonėse skraidantis paukštis, tas jo džiaugsmas stebint lėktuvus, buvo tarsi jo sielos ilgesys kažko didesnio.
Ir vis dėlto, šioje kelionėje mes susidurame su tuo sunkiu, tyliu skausmu, kuris praėjo jau tris mėnesius nuo birželio tryliktosios. Noriu pasakyti jums visą tiesą, nes tik tiesa gali atnešti tikrą paguodą. Alanai, Thao, aš žinau, kiek sveria šios dienos. Žinau, kaip sunkiai aušta rytai, kai pirma mintis namuose yra tokia tuščia, ir kaip giliai tyla sugula vakarais. Kai tėvai netenka vaiko, širdyje neišvengiamai kyla tas sunkus, graužiantis klausimas: ar mes padarėme viską? Ar kažko nepastebėjome? Ar galėjome užkirsti tam kelią? Noriu, kad šiandien, prieš Dievo altorių, išgirstumėte šią šventą ir neginčijamą tiesą: Dievas jūsų nekaltina. Jūs buvote tėvai, kurie mylėjo tobulai, kiekviena savo gyvenimo diena, nešdami jį ant rankų ir savo širdyse. Jūs nepadarėte jokios klaidos, kurios būtų buvę galima išvengti. Kai kurios audros gyvenime užklumpa mus be jokios žmogiškos kaltės – tai ne jūsų darbas, ne jūsų sprendimas, ne jūsų praleistas žingsnis. Atiduokite šį sunkų kaltės akmenį. Jis ne jums skirtas. Dievas jus mato kaip tuos, kurie mylėjo iki paskutinio atodūsio.
O tau, Ryanai, brangus broli, noriu ištarti tiesiai į širdį: tavo brolis Benas tave be galo mylėjo. Jūsų bendros akimirkos – tie pasivaikščiojimai, tie juokai, tas buvimas kartu – niekur nedingo. Kai žiūri į dangų, kai matai lėktuvą ar paukštį, žinok, kad tavo brolis yra arčiau, nei tu manai. Jis džiaugiasi kiekvienu tavo žingsniu, jis nori, kad tu būtum drąsus, kad eitum į priekį su tuo pačiu smalsumu ir šviesa.
Pažiūrėkime į šios dienos Evangeliją. Minia šaukia Jėzui: „Palaiminta motina, kuri tenešiojo tave įsčiose!“ O Jėzus atsako: „Geriau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi.“ Tai yra esmė. Benas savo gyvenime turėjo tą nuostabų, švelnų dosnumą. Prisiminkite tą akimirką, kai jis, būdamas penkiolikos, tiesiog pasakė mamai ir tėčiui, kad nori atiduoti visą savo taupyklę padėti sergančiam dėdei Williamui, kuris turėjo insultą. Jis jos nesudaužė, neištuštino, nereikėjo – bet jis pasiūlė. Tai buvo berniukas, kuris, unprompted, iš paties švelniausio gėrio norėjo atiduoti viską, ką turėjo. Tai buvo jo „Dievo žodžio klausymasis ir jo laikymas“. Jo gyvenimas tapo dovana.
Kai šiandien išeisite pro šias duris, paimkite su savimi vieną paprastą dalyką. Kai danguje pamatysite praskrendantį lėktuvą, nusišypsokite. Žinokite, kad Benjaminas yra danguje, kur visos svajonės išsipildo, kur „Con Chim Airlines“ skrenda be jokio vargo ir kur jis laukia mūsų visų ties amžinuoju Tėvo sostu. Jūs esate mylimi. Jūs esate nešami. Dievas laiko jus savo delnuose dabar ir per amžius. Amen.
For the intentions entrusted to Ben on our prayer wall:
At the Savior’s command and formed by divine teaching, we dare to say:
Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.
Tealaimina ir tesaugo jus visagalis Dievas – Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Amen.
✝ Telaimina jus visagalis Dievas: Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Amen.