Vardan Dievo – Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. Broliai ir seserys, esame čia, kad pasisemtume ramybės iš Dievo Žodžio, kuris mus guodžia ir veda.
Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, pasigailėk mūsų. Viešpatie, pasigailėk mūsų.
Mes dažnai įsivaizduojame gyvenimą kaip kruopščiai suplanuotą inžinerinį projektą. Benjaminas Vo, mūsų brangusis Benas, buvo berniukas, kuriam ši tikrovė buvo itin artima. Jo protas, aštrus ir lakus, tarsi navigacijos prietaisas skrodė debesų infrastruktūros sudėtingumą, o jo vaizduotėje gimė „Con Chim Airlines“ – oro linijų bendrovė, apie kurią jis kalbėdavo su tokiu kikenimu ir šypsena, kad rodėsi, jog visas pasaulis yra atviras, pasiekiamas ir kupinas nuotykių. Jis buvo berniukas, kurio akys visada ieškojo horizonto, o širdis – ryšio su kitais. Prisimenu tą vaizdą: Benas, stovintis San Francisko gatvėje, apsirengęs šviesiai mėlynu džemperiu, su raudona „Puma“ kuprine, pasirengęs naujam atradimui. Jis buvo žmogus, kuris ne tik mokėsi, bet ir kūrė, kodavo, svajojo. Tačiau šiandien Dievo Žodis mus kviečia į kitą tikrovę, kuri pranoksta bet kokį inžinerinį planą.
Šv. Paulius savo laiške korintiečiams užduoda klausimą, kuris kyla kiekvienam iš mūsų, kai susiduriame su mirtimi: „Kaipgi kai kurie iš jūsų sako, kad nėra numirusiųjų prisikėlimo?“ Paulius čia nekalba apie abstrakčią teologiją. Jis kalba apie patį skaudžiausią klausimą, kuris kyla, kai netenkame to, ką mylime labiausiai. Jis naudoja sėklos įvaizdį. Sėkla, kuri miršta, kad iš jos išaugtų kažkas naujo, kažkas šlovingo. „Sėjama gendanti, keliama negendanti; sėjama niekinga, keliama garbinga.“ Tai yra mūsų tikėjimo inkaras. Tai nėra tiesiog gražūs žodžiai; tai yra pažadas, kad Benas, kurį mes pažinojome, kurio genialumą ir švelnumą mes mylėjome, nėra tiesiog išnykęs. Jis yra perkeistas.
Noriu, kad kartu su manimi pabūtumėte su vienu vaizdu – sėkla. Sėkla nėra skirta tam, kad liktų uždaryta savo kevale; ji skirta tam, kad atsivertų. Mūsų gyvenimai, ypač per šiuos tris mėnesius po to, kai Benas sugrįžo į Tėvo namus, atrodo kaip sėklos, įmestos į kietą, sausą dirvą. Jūs, Alanai, Thao, Ryanai, nešate šį kryžių taip oriai, taip jautriai. Jūs prisimenate Benjamino smalsumą, jo gebėjimą stebėtis pasauliu, tą jo švelnumą, kuris pasireikšdavo netikėčiausiais būdais. Prisiminkite tą akimirką, kai jis, būdamas vos penkiolikos, norėjo atiduoti visą savo taupyklę, kad padėtų savo dėdei Williamui, kuris sirgo. Jis jos nesudaužė, neištuštino, nes nereikėjo – bet jis pasiūlė. Tai buvo jo širdies testamento dalis. Jis jau tada suprato tai, ko mes dažnai mokomės visą gyvenimą: kad gyvenimo esmė yra ne kaupimas, o atidavimas. Jis gyveno meilės logika.
Noriu jums pasakyti tai labai švelniai, bet tvirtai: jūs nešiojate savo širdyse klausimą, kuris kyla tyliomis naktimis: ar aš padariau viską? Ar kažką praleidau? Noriu, kad šiandien, prieš Dievo akivaizdą, išgirstumėte šią tiesą: liga, kuri pasiglemžė Benjaminą, nebuvo bausmė. Tai nebuvo jūsų klaida. Jūs buvote patys nuostabiausi, atidžiausi ir mylintys tėvai. Jūs nepraleidote nieko. Kai mokiniai klausė Jėzaus apie aklą žmogų, kas nusidėjo – jis ar jo tėvai, – Jėzus atsakė: „Nei jis, nei jo tėvai.“ Kai kurios gyvenimo audros tiesiog kyla. Jos yra už bet kokio žmogiškojo valdymo ribų. Nė vieno budrumas, nė viena meilė negalėjo tam užkirsti kelio. Dievas jūsų nekaltina. Nustokite nešti tą kaltės akmenį. Jis ne jums skirtas. Jūs mylėjote Benjaminą tobula, šventa tėvų meilėje, ir ta meilė dabar ilsisi Dievo delnuose. Jūs nieko nepraleidote. Jūs buvote šalia, kai reikėjo, jūs mylėjote, kai reikėjo, jūs buvote jo pasaulis, kaip ir jis buvo jūsų.
Evangelijoje mes matome Jėzų, sėjantį Dievo Žodį. Jis kalba apie dirvą – apie kelią, apie uolėtą vietą, apie erškėčius ir apie gerą dirvą. Benas buvo ta gera dirva. Jis priėmė gyvenimą su atvira širdimi, su smalsumu, su noru padėti. Jo gyvenimas, nors ir toks trumpas, atnešė šimteriopą derlių. Pagalvokite apie tą šulinį Cà Mau, Vietnamo kaime, kuris dabar neša vandenį žmonėms. Tai yra Benjamino „Con Chim Airlines“ dvasia, tik kitokia forma – tai meilė, kuri teka, kuri maitina, kuri gyvena toliau. Tai yra sėkla, kuri davė vaisių. Ar matote? Jo gyvenimas nėra pabaiga. Tai yra pradžia kažko, kas veikia per mus visus.
Ryanai, brangus broli, tu esi tas, kuris tęsia šią kelionę. Tavo brolis Benjaminas tave labai mylėjo. Prisimink tuos vakarus, kai kartu žiūrėjote į dangų, kai svajojote apie skrydžius. Ta meilė niekur nedingo. Ji dabar tavyje gyvena kaip stiprybė. Niekada nebijok ieškoti džiaugsmo, niekada nebijok bandyti, kaip tave mokė brolis. „Bandyti yra viskas, kas svarbu.“ Tai yra Benjamino testamentas tau. Tavo gyvenimas yra jo meilės tęsinys. Kai tu gyveni, kai tu mokaisi, kai tu džiaugiesi – tavyje gyvena ir jis. Tu esi jo širdies dalis, kuri tęsia kelionę šioje žemėje.
Mes dažnai norime, kad gyvenimas būtų tiesus, be posūkių, be kryžių. Bet šiandienos skaitiniai mums primena, kad būtent prisikėlimas yra mūsų inkaras. Jis nepašalina skausmo, bet jis suteikia jam prasmę. Jis neleidžia mums pasimesti nevilties jūroje. Benjaminas buvo berniukas, kuris gyveno su atvira širdimi. Jis nebuvo tobulas, bet jis buvo mylintis. Jis nebuvo stipresnis už Viešpatį, bet jis buvo visiškai atsidavęs Jo meilei. Ir dabar, kai audros praūžė, mes matome, kad tai, kas pastatyta ant uolos, išlieka. Meilė, kurią mes patyrėme su Benjaminu, neišnyko. Ji tapo mūsų ryšiu su dangumi.
Kai šiandien išeisite pro šias duris, paimkite vieną mažą dalyką. Nusišypsokite, kai pamatysite danguje skrendantį lėktuvą. Pagalvokite apie tai, kad meilė, kurią patyrėte su Benjaminu, niekada nesibaigia. Ji tik pasikeitė. Ji tapo jūsų ryšiu su dangumi. Būkite ramybėje. Dievas jus laiko. Jis laiko jus, kaip laikė Benjaminą. Ir vieną dieną, kai ateis laikas, jūs visi susitiksite ten, kur meilė niekada nesibaigia, kur augimas niekada nesustoja ir kur kiekvienas paukštis randa savo namus. Būkite stiprūs, nes jūs esate mylimi. Dievas jus laiko savo delnuose, lygiai taip pat, kaip Jis laikė Benjaminą. Šiandienos ramybė tebūna jūsų stiprybė. Amen.
For the intentions entrusted to Ben on our prayer wall:
At the Savior’s command and formed by divine teaching, we dare to say:
Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.
Tepadeda jums Dievas, Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia, eiti ramybėje ir nešti Benjamino meilę į pasaulį. Amen.
✝ Telaimina jus visagalis Dievas: Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Amen.