Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. Būkite pasveikinti šioje ramybės ir maldos erdvėje, kurioje susirenkame ieškoti Dievo žodžio šviesos.
Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, pasigailėk mūsų. Viešpatie, pasigailėk mūsų.
Mes dažnai įsivaizduojame, kad gyvenimas yra tarsi kruopščiai nubrėžta trasa: jei tik bėgsime pakankamai greitai, jei tik išvengsime kliūčių, jei tik būsime pakankamai budrūs, pasieksime tikslą. Šv. Paulius šiandienos skaitinyje mums piešia būtent tokį vaizdą – bėgiką stadione. Jis sako: „Run so as to win“ – bėkite taip, kad laimėtumėte. Bet ar kada nors susimąstėte, kas nutinka, kai trasa staiga nutrūksta? Kai bėgikas, kuris visą gyvenimą treniravosi, kurio protas buvo aštrus kaip skustuvas, o širdis – pilna vilties, staiga atsiduria kitoje finišo linijos pusėje, daug anksčiau, nei mes būtume drįsę įsivaizduoti?
Benjaminas Vo buvo toks bėgikas. Prisiminkite tą vaizdą: Benas ir Ryanas, susirangę ant didelės, susivijusios gyvatės statulos vasaros išvykos metu. Benas, vilkintis delno lapų rašto marškinėlius, tupi ant jos galvos, o Ryanas – šalia. Jie atrodo tokie atsipalaidavę, tokie laimingi, tarsi visas pasaulis būtų jų žaidimų aikštelė. Benjaminas nebuvo tik berniukas, kuris genialiai sprendė aštuntos klasės matematikos uždavinius būdamas ketvirtoje. Jis buvo berniukas, kuris gyveno su atvira širdimi, kuris mokėjo džiaugtis kiekviena akimirka – ar tai būtų oro uoste stebimi lėktuvai, ar svajonės apie savo paties „Con Chim Airlines“. Jis bėgo savo gyvenimo lenktynes su tokiu užsidegimu, su tokia meile, kad net šiandien, praėjus dviem mėnesiams po birželio 13-osios, mes jaučiame tą šviesą, kurią jis paliko.
Bet šiandienos Evangelija mus kviečia į kažką gilesnio nei tik bėgimas. Jėzus klausia: „Ar gali aklas aklą vedžioti?“ Ir tada Jis prabyla apie tą nelemtą rąstą mūsų akyje. Mes dažnai, nešdami netekties skausmą, bandome tapti savo pačių gyvenimo teisėjais. Mes žiūrime į savo praeitį, į tuos mėnesius, į tas dienas, ir bandome ištraukti kiekvieną „skiedrą“ – kiekvieną mažą detalę, kiekvieną sprendimą, kiekvieną akimirką, kai jautėmės bejėgiai. Alanai, Thao, Ryanai, aš žinau, kaip giliai tai gali skaudėti. Aš žinau, kaip naktimis tas klausimas „ar galėjau kažką padaryti kitaip?“ tampa rąstu, trukdančiu matyti Dievo meilę.
Noriu jums pasakyti tai, ką Jėzus pasakė, kai mokiniai klausė apie aklą žmogų: „Nei jis, nei jo tėvai.“ Liga, kuri pasiglemžė Benjaminą, nebuvo bausmė. Tai nebuvo jūsų klaida. Jūs buvote patys nuostabiausi, atidžiausi tėvai. Jūs nepraleidote nieko. Kai kurios gyvenimo audros tiesiog kyla – jos yra už bet kokio žmogiškojo valdymo ribų. Nė vienas budrumas, nė viena meilė negalėjo tam užkirsti kelio. Dievas jūsų nekaltina. Nustokite nešti tą kaltės akmenį. Jis ne jums skirtas. Jūs mylėjote Benjaminą tobula, šventa tėvų meilėje, ir ta meilė dabar ilsisi Dievo delnuose.
Prisiminkite tą Benjamino širdies didybę. Prisiminkite, kaip jis, būdamas vos penkiolikos, norėjo atiduoti visą savo taupyklę dėdės Williamo labui. Jis jos nesudaužė, jis jos neištuštino, jis tiesiog pasiūlė. Tai buvo jo širdies testamento dalis. Jis jau tada suprato, kad gyvenimo esmė yra ne kaupimas, o atidavimas. Jis gyveno meilės logika, o ne taisyklėmis. Jis buvo tas, kuris visada buvo pasirengęs padėti, visada pasirengęs dalintis savo genialumu – ar tai būtų programavimo kodas jo „GitHub“ repozitorijoje, ar tiesiog jo šypsena, kai jis kalbėdavo apie savo svajonių oro linijas.
Šv. Paulius sako: „Aš bėgu ne kaip į nežinią.“ Ir Benjaminas ne bėgo į nežinią. Jis bėgo pas Tėvą. Jo gyvenimas, nors ir trumpas, buvo pilnas, nes jis buvo pilnas meilės. Jis nebuvo „disqualified“, kaip bijojo Paulius. Jis buvo „išlaikęs testą“. Kaip jis pats sakė tėčiui sapne: „Ba, testą aš jau išlaikiau.“ Jis yra laisvas. Jis dabar yra ten, kur nėra jokio skausmo, kur jo genialus protas ir švelni šypsena ilsisi Dievo šviesoje. Jis yra „Banquet of Heaven“ svečias.
Ryanai, brangus broli, tu esi tas, kuris tęsia šią kelionę. Tavo brolis Benjaminas tave labai mylėjo. Prisimink tuos vakarus, kai kartu žiūrėjote į dangų. Ta meilė niekur nedingo. Ji dabar tavyje gyvena kaip stiprybė. Niekada nebijok ieškoti džiaugsmo, niekada nebijok bandyti, kaip tave mokė brolis. „Bandyti yra viskas, kas svarbu.“ Tai yra Benjamino testamentas tau.
Kai šiandien išeisite pro šias duris, paimkite vieną mažą dalyką. Nusišypsokite, kai pamatysite danguje skrendantį lėktuvą. Pagalvokite apie tai, kad meilė, kurią patyrėte su Benjaminu, niekada nesibaigia. Ji tik pasikeitė. Ji tapo jūsų ryšiu su dangumi. Būkite ramybėje. Dievas jus laiko. Jis laiko jus, kaip laikė Benjaminą. Ir vieną dieną, kai ateis laikas, jūs visi susitiksite ten, kur meilė niekada nesibaigia, kur augimas niekada nesustoja ir kur kiekvienas paukštis randa savo namus. Būkite stiprūs, nes jūs esate mylimi. Dievas jus laiko savo delnuose, lygiai taip pat, kaip Jis laikė Benjaminą. Šiandienos ramybė tebūna jūsų stiprybė. Amen.
For the intentions entrusted to Ben on our prayer wall:
At the Savior’s command and formed by divine teaching, we dare to say:
Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.
Viešpats tesuteikia jums savo ramybę ir telydi jus kiekviename žingsnyje. Palaimink jus visagalis Dievas Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Amen.
✝ Telaimina jus visagalis Dievas: Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Amen.