Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. Būkite pasveikinti šioje šventovėje, kurioje susirenkame ieškoti Viešpaties paguodos ir šviesos.
Viešpatie, pasigailėk. Kristau, pasigailėk. Viešpatie, pasigailėk.
Mes dažnai įsivaizduojame, kad gyvenimas yra tarsi kruopščiai suplanuotas skrydžio planas. Benjaminas, su savo aštriu, inžinieriaus protu, puikiai suprato, kaip svarbu turėti tikslius duomenis, kaip veikia debesų infrastruktūra ar kokia trajektorija kyla lėktuvas. Jis matė pasaulį kaip sistemą, kurią galima pažinti, išanalizuoti ir, svarbiausia, kurioje galima kurti. Prisiminkite tą vaizdą: Benas, stovintis oro uosto stebėjimo aikštelėje, stebintis kylančius orlaivius, jo akys už tų apsauginių akinių švyti ne tik smalsumu, bet ir kažkokiu giliu, tyliu džiaugsmu. Jis buvo berniukas, kuris matė toliau nei kiti, kuris jau būdamas keturiolikos naršė sudėtingus „AWS“ tinklus, bet visada grįždavo prie paprasto, tyro džiaugsmo – prie savo svajonių „Con Chim Airlines“.
Šiandien šv. Paulius savo laiške korintiečiams kalba apie tai, kad „pasaulis, koks jis dabar, praeina“. Tai skamba tarsi sunkus, šaltas sakinys, ypač kai širdis vis dar tebėra ten, praėjusiame birželyje. Tačiau Paulius nekalba apie sunaikinimą. Jis kalba apie laikinumą, apie tai, kad mūsų tikroji tėvynė nėra čia, kur mes tik laikinai „nuomojamės“ savo dienas. Jis kviečia mus gyventi taip, tarsi būtume jau atradę kažką daugiau. Jis sako: „tebūna tie, kurie perka, tarsi nieko neturintys“. Tai kvietimas į visišką laisvę. Ir būtent šią laisvę mes matome Benjamino širdyje. Prisiminkite tą akimirką, kai jis, būdamas vos penkiolikos, pasakė tėvams norįs atiduoti visą savo taupyklę dėdės Williamo labui. Jis jos nesudaužė, jis jos neištuštino, jis tiesiog pasiūlė. Tai buvo jo širdies testamento dalis. Jis jau tada suprato, kad gyvenimo esmė yra ne kaupimas, o atidavimas. Jis gyveno meilės logika, o ne taisyklėmis.
Alanai, Thao, Ryanai, aš žinau, kad po šių dviejų mėnesių tyla jūsų namuose kartais tampa beveik nepakeliama. Jūs ieškote Benjamino pėdsakų jo koduose, jo „GitHub“ repozitorijose, jo paliktuose lėktuvų modeliuose. Jūs klausiate savęs: kodėl? Kodėl tas genialus protas, ta šviesi ateitis, tas „Con Chim Airlines“ planas turėjo likti tik svajone? Noriu jums pasakyti tai, ką Jėzus šiandien skelbia Evangelijoje: „Palaiminti vargdieniai, nes jūsų yra Dievo karalystė.“ Jis nekalba tik apie materialinį vargą. Jis kalba apie tuos, kurie jaučiasi tušti, kurie verkia, kurie yra atstumti nuo savo didžiausio džiaugsmo. Jėzus sako: „Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes jūs juoksitės.“ Tai nėra paguoda, skirta nuraminti. Tai pažadas, kuris keičia viską. Benjaminas dabar yra toje karalystėje. Jo genialumas dabar nebereikalauja jokio „testavimo“, jokio „debuggingo“. Jis yra šviesoje.
Noriu paliesti tai, kas tyliai ramybės akimirkomis gniuždo daugelio tėvų širdis. Kartais netekties akivaizdoje tėvai pradeda graužti save. Klausimai tyliai beldžiasi į duris: „Ar aš kažko nepastebėjau? Ar galėjau padaryti daugiau? Ar dėl mano klaidos visa tai nutiko?“ Noriu, kad šiandien išgirstumėte šią tiesą aiškiai ir tvirtai, be jokių abejonių. Liga, kuri pasiglemžė Benjaminą, nebuvo bausmė. Tai nebuvo jūsų aplaidumas, jūsų neapdairumas ar kokia nors klaida. Jūs buvote nuostabūs, atidūs, mylintys tėvai. Jūs nepraleidote nieko. Kai mokiniai klausė Jėzaus apie aklą žmogų, kas nusidėjo – jis ar jo tėvai, – Jėzus atsakė: „Nei jis, nei jo tėvai.“ Kai kurios gyvenimo audros tiesiog kyla. Jos yra už bet kokio žmogiškojo valdymo ribų. Nė vieno budrumas, nė viena meilė negalėjo tam užkirsti kelio. Dievas jūsų nekaltina. Nustokite nešti tą kaltės akmenį. Jis ne jums skirtas. Jūs mylėjote Benjaminą tobula, šventa tėvų meilėje, ir ta meilė dabar ilsisi Dievo delnuose.
Ryanai, brangus broli, tu esi tas, kuris tęsia šią kelionę. Tavo brolis Benjaminas tave labai mylėjo. Prisimink tuos vakarus, kai kartu žiūrėjote į dangų, kai svajojote apie skrydžius. Ta meilė niekur nedingo. Ji dabar tavyje gyvena kaip stiprybė. Niekada nebijok ieškoti džiaugsmo, niekada nebijok bandyti, kaip tave mokė brolis. „Bandyti yra viskas, kas svarbu“. Tai yra Benjamino testamentas tau.
Šiandienos Evangelija mus kviečia į „džiaugsmą ir šuoliavimą iš džiaugsmo“, net kai esame sužeisti. Kaip tai įmanoma? Tik tada, kai suprantame, kad mūsų tikroji tėvynė yra ten, kur Benjaminas jau yra. Jis nebuvo tik berniukas, kuris mėgo lėktuvus. Jis buvo berniukas, kuris pats tapo skrydžiu. Jis skrido į Tėvo namus, palikdamas mums savo šypseną kaip orientyrą.
Kai šiandien išeisite pro šias duris, paimkite vieną mažą dalyką. Nusišypsokite, kai pamatysite danguje skrendantį lėktuvą. Pagalvokite apie tai, kad meilė, kurią patyrėte su Benjaminu, niekada nesibaigia. Ji tik pasikeitė. Ji tapo jūsų ryšiu su dangumi. Būkite ramybėje. Dievas jus laiko. Jis laiko jus, kaip laikė Benjaminą. Ir vieną dieną, kai ateis laikas, jūs visi susitiksite ten, kur meilė niekada nesibaigia, kur augimas niekada nesustoja ir kur kiekvienas paukštis randa savo namus. Būkite stiprūs, nes jūs esate mylimi. Dievas jus laiko savo delnuose, lygiai taip pat, kaip Jis laikė Benjaminą. Šiandienos ramybė tebūna jūsų stiprybė. Amen.
For the intentions entrusted to Ben on our prayer wall:
At the Savior’s command and formed by divine teaching, we dare to say:
Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.
Tegul Viešpats jus laimina, saugo ir suteikia ramybę jūsų širdims. Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.
✝ Telaimina jus visagalis Dievas: Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Amen.