Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. Dievas tebūna su jumis.
Viešpatie, pasigailėk. Kristau, pasigailėk. Viešpatie, pasigailėk.
Priešais mus šiandien – stebėtinai paprastas, bet gilus vaizdas. Žvejai, pavargę po visos nakties darbo, plauna savo tinklus. Tai nėra didvyriškas momentas. Tai kasdienybės akimirka: rankos, mirkstančios drėgname tinkle, nuovargis, tyla prie ežero, kai tavo pastangos nedavė jokio vaisiaus. Mes visi žinome šį jausmą. Kai atiduodi visą save, kai dirbi, kai stengiesi, kai myli – o tinklai lieka tušti.
Šiandien, kai susirenkame minėti šv. Grigaliaus Didžiojo, mes taip pat esame čia, praėjus dviem mėnesiams po birželio tryliktosios, kai mūsų brangus Benjaminas Vo iškeliavo į Tėvo namus. Šešiasdešimt dienų. Tai laikas, kai tylos svoris namuose tampa kažkuo, ką galima paliesti rankomis. Alanai, Thao, Ryanai, aš žinau, kad jūsų širdyse dažnai kyla tas pats klausimas, kurį užduoda Petras: „Viešpatie, mes dirbome visą naktį ir nieko nepagavome“. Jūs atidavėte visą savo meilę, visą savo rūpestį, visą savo širdį, bet atrodo, kad tinklai liko tušti. Jūs ieškote atsakymų, galbūt net kaltinate save, galvodami, ar kažką praleidote, ar galėjote padaryti daugiau.
Noriu jums pasakyti šią tiesą, kurią Jėzus pasakė Petrui: „Neišsigąsk“. Šiandien, per šv. Paulių, Dievas mums primena: „Jei kas iš jūsų tariasi esąs išmintingas šiame pasaulyje, tepasidaro kvailas, kad taptų išmintingas“. Pasaulis sako, kad viską galima kontroliuoti, kad viską galima išspręsti logikos ir pastangų dėka. Bet Dievas sako: viskas priklauso Jam. Ir tai nėra kaltinimas jums. Tai – išlaisvinimas. Jūs nepadarėte nieko blogo. Jūs buvote patys nuostabiausi tėvai, kokius tik sūnus galėjo turėti. Liga, kuri pasiglemžė Benjaminą, nebuvo jūsų kaltė, tai nebuvo jūsų aplaidumas. Tai tiesiog atsitiktinumas, už kurio ribų stovi Viešpaties slėpinys. Nustokite nešti šį sunkų kaltės akmenį. Jis ne jums skirtas.
Benjaminas buvo berniukas, kurio protas skriejo per pasaulį kaip Boeing 737, kurį jis taip mylėjo stebėti. Jis buvo genijus, kurio mąstymas buvo aštrus, bet jo širdis buvo ta, kuri viską atidavė. Prisiminkite tą akimirką, kai jis, būdamas penkiolikos, norėjo atiduoti visą savo taupyklę dėdei Williamui. Jis jos nesudaužė, jis jos neištuštino, bet jis ją *pasiūlė*. Tai buvo jo širdies auka. Tai buvo jo „tinklas“, kurį jis metė į giliuosius vandenis, net kai aplinkui buvo tamsu. Jis mus mokė, kad tikrasis turtas yra ne tai, ką mes turime, o tai, ką esame pasiryžę atiduoti.
Jėzus sako Simonui: „Irk į gilumą“. Benjaminas visada irdavo į gilumą. Jis ieškojo prasmės AI technologijose, jis ieškojo grožio kelionėse po pasaulį, jis ieškojo ryšio su savo tėčiu per jų bendras istorijas ir „Con Chim Airlines“ svajones. Jis nebuvo paviršutiniškas. Jis buvo siela, kuri jautė gyvenimo gylį. Ir dabar, kai jis yra „Banquet of Heaven“, jis nebesėdi prie tuščių tinklų. Jis yra ten, kur tinklai pilni Dievo šviesos.
Ryanai, brangus broli, tu esi tas, kuris tęsia šią kelionę. Tavo brolis Benjaminas tave labai mylėjo. Prisiminkite tą akimirką, kai jūs abu, susiglaudę ant sofos po mėlynu apklotu, žiūrėjote į pasaulį kartu. Ta meilė niekur nedingo. Ji dabar tavyje gyvena kaip stiprybė. Niekada nebijok ieškoti džiaugsmo, niekada nebijok bandyti, kaip tave mokė brolis. „Bandyti yra viskas, kas svarbu“. Tai yra Benjamino testamentas tau.
Alanai ir Thao, jūsų meilė Benjaminui buvo tas vanduo, kuris laistė jo gyvenimo sodą. Jūs nepadarėte nieko blogo, jūs nieko nepraleidote. Dievas mato jūsų pastangas, Jis mato jūsų ašaras ir Jis jas renka į savo taurę. Jūsų sūnus dabar yra tame sode, kur nėra jokių kliūčių, kur jo protas, toks genialus ir smalsus, dabar tyrinėja patį Dievo slėpinį.
Kai šiandien grįšite į savo namus, kurie kartais atrodo per tylūs, prisiminkite, kad tyla nėra tuštuma. Tyla yra vieta, kur Dievas kalba. Benjaminas yra ten, tame tylos švelnume. Jis stebi jus, jis džiaugiasi jūsų kiekvienu žingsniu. Jis yra tas paukštis, kuris dabar skrenda aukštai, bet visada grįžta pas jus savo malda ir savo meile.
Ką galime šiandien išsinešti pro šias duris? Ką galime padaryti Benjamino atminimui? Padarykite kažką mažo, kažką, kas reikalauja jūsų širdies, o ne tik jūsų laiko. Galbūt tai bus pagalba tam, kuris jaučiasi pasimetęs. Galbūt tai bus tiesiog nuoširdus pokalbis su artimuoju. Leiskite Benjamino dvasiai – tai laisvei ir džiaugsmui – veikti per jus.
Benjaminas Vo buvo ir liks Dievo vaikas. Jis atėjo pas mus kaip dovana, ir jis sugrįžo pas Dievą kaip geriausias mūsų užtarėjas. Jis dabar yra „Banquet of Heaven“ svečias. Ir vieną dieną, kai ateis laikas, jūs visi susitiksite ten, kur meilė niekada nesibaigia, kur augimas niekada nesustoja ir kur kiekvienas paukštis randa savo namus.
Viešpats yra geras. Jis yra mūsų pagalba ir skydas. Šiandien, kai žiūrite į dangų, kai matote paukštį, skrendantį aukštai, nusišypsokite. Tai Benjamino šypsena, kuri visada su jumis. Jis yra laisvas, jis yra laimingas, ir jis laukia jūsų.
Būkite stiprūs, nes jūs esate mylimi. Dievas jus laiko savo delnuose, lygiai taip pat, kaip Jis laikė Benjaminą. Šiandienos ramybė tebūna jūsų stiprybė.
For the intentions entrusted to Ben on our prayer wall:
At the Savior’s command and formed by divine teaching, we dare to say:
Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.
Viešpats tesuteikia jums ramybę ir palaiminimą. Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.
✝ Telaimina jus visagalis Dievas: Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Amen.