Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. Ramybė jums, susirinkusiems į šią šventąją bendrystę, kurioje ieškome paguodos ir šviesos Dievo Žodyje.
Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, pasigailėk mūsų. Viešpatie, pasigailėk mūsų.
Įsivaizduokite akimirką, kai sode kažkas pasodina mažą, trapią sėklą. Aplinkui tvyro tyla, niekas nemato, kas vyksta po žeme. Vienas žmogus ją pasodino, kitas galbūt ją palaistė, bet nė vienas iš jų negali priversti jos augti. Jie negali įsakyti stiebui stiebtis į saulę. Tai, kas vyksta po žeme, yra paslaptis, priklausanti tik Dievui. Šiandien šv. Paulius mums primena šią paprastą, bet gilią tiesą: „Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas davė augimą.“
Šis vaizdinys – augimo paslaptis – yra tarsi langas į mūsų gyvenimą su Benjaminu. Mes matome savo pastangas, savo rūpestį, savo meilę, kurią liejome tarsi vandenį ant augančio medelio. Mes matėme Benjaminą – berniuką, kurio protas buvo toks aštrus, kad jis tarsi skriejo per gyvenimą, domėdamasis viskuo, kas sudėtinga ir gražu. Mes prisimename jį su ta jo ypatinga aistra aviacijai, jo svajonėmis apie „Con Chim Airlines“, jo gebėjimu matyti pasaulį ne tik kaip faktų rinkinį, bet kaip nuotykį. Jis buvo tarsi paukštis, visada besiruošiantis pakilti, visada žvelgiantis į horizontą.
Tačiau šiandien, praėjus dviem mėnesiams nuo birželio tryliktosios, mes esame kviečiami pažvelgti giliau į tą „augimą“, apie kurį kalba Paulius. Mes dažnai manome, kad augimas – tai tik tai, ką matome savo akimis: ūgis, metai, pasiekimai, kartu praleistos dienos. Bet Dievas mums rodo, kad tikrasis augimas vyksta dvasioje. Benjaminas Vo, mūsų brangus Ben, savo gyvenimu parodė, kad penkiolika metų gali būti pilni šviesos, kuri nenuslopsta, net jei pats gyvenimo laikas atrodo toks trumpas.
Alanai, Thao, Ryanai... aš žinau, kad jūsų širdys šiuo metu neša didelį ilgesį. Kai žiūrite į Benjamino paliktus daiktus, į jo github repozitorijas, į jo nuotraukas, kur jis šypsosi kartu su Ryanu, jūs matote ne tik prisiminimus. Jūs matote meilę, kuri niekur nedingo. Ta meilė yra tas „augimas“, kurį Dievas davė per Benjaminą. Jis augo jūsų meilėje, jis augo savo gerume, jis augo savo gebėjime mylėti kitus – net tuos, kurių net nepažinojo, kaip tada, kai jis norėjo atiduoti visą savo taupyklę dėdės Williamo labui. Tai buvo ne vaikiškas noras, tai buvo sielos didybė. Tai buvo ženklas, kad jo širdis jau priklausė kitam, aukštesniam pasauliui.
Evangelijoje matome Jėzų, kuris po ilgos dienos, kai Jis gydė daugybę žmonių, ryte išeina į dykumą. Žmonės ieško Jo, nori sulaikyti, nori, kad Jis liktų tik su jais. „Jie mėgino sulaikyti Jį, kad neitų nuo jų.“ Bet Jėzus atsako: „Aš turiu skelbti Dievo karalystės gerąją naujieną ir kitiems miestams, nes tam esu pasiųstas.“ Jėzus neprisiriša prie vienos vietos, prie vieno momento. Jis eina ten, kur Jo reikia, Jis eina ten, kur Tėvas Jį siunčia.
Benjaminas taip pat buvo tarsi tas paukštis, kuris negalėjo būti sulaikytas viename taške. Jis keliavo per pasaulį – nuo Azijos iki Vatikano. Jis visur paliko savo pėdsakus. Ir dabar, kai jis yra „kitoje pusėje“, kai jis yra ten, kur Dievas duoda galutinį augimą, jis kviečia jus visus ne sustoti savo skausme, bet eiti toliau. Jis kviečia jus skristi kartu su juo dvasioje.
Ryanai, brangus broli, tu esi tas, kuris tęsia šią kelionę žemėje. Tavo brolis Benjaminas tave labai mylėjo. Prisiminkite tą akimirką, kai jūs abu buvote susikaupę prie smėlio pilies, kasant tą mažą vandens telkinį. Tai buvo paprasta, tai buvo tikra, tai buvo broliška meilė. Ta meilė niekur nedingo. Ji dabar tavyje gyvena kaip stiprybė. Niekada nebijok ieškoti džiaugsmo, niekada nebijok bandyti, kaip tave mokė brolis. „Bandyti yra viskas, kas svarbu.“ Tai yra Benjamino testamentas tau.
Alanai ir Thao, jūsų meilė Benjaminui buvo tas vanduo, kuris laistė jo gyvenimo sodą. Jūs nepadarėte nieko blogo, jūs nieko nepraleidote. Jūs buvote patys geriausi tėvai, kokius tik sūnus galėjo turėti. Dievas mato jūsų pastangas, Jis mato jūsų ašaras ir Jis jas renka į savo taurę. Jūs esate „Dievo laukas“, kaip sako Paulius. Ir šiame lauke Dievas augina kažką amžino. Jūsų sūnus dabar yra tame sode, kur nėra jokių kliūčių, kur jo protas, toks genialus ir smalsus, dabar tyrinėja patį Dievo slėpinį.
Kai šiandien grįšite į savo namus, kurie kartais atrodo per tylūs, prisiminkite, kad tyla nėra tuštuma. Tyla yra vieta, kur Dievas kalba. Benjaminas yra ten, tame tylos švelnume. Jis stebi jus, jis džiaugiasi jūsų kiekvienu žingsniu. Jis yra tas paukštis, kuris dabar skrenda aukštai, bet visada grįžta pas jus savo malda ir savo meile.
Ką galime šiandien išsinešti pro šias duris? Ką galime padaryti Benjamino atminimui? Padarykite kažką mažo, kažką, kas reikalauja jūsų širdies, o ne tik jūsų laiko. Galbūt tai bus pagalba tam, kuris jaučiasi pasimetęs. Galbūt tai bus tiesiog nuoširdus pokalbis su artimuoju. Leiskite Benjamino „Con Chim Airlines“ dvasiai – tai laisvei ir džiaugsmui – veikti per jus.
Benjaminas Vo buvo ir liks Dievo vaikas. Jis atėjo pas mus kaip dovana, ir jis sugrįžo pas Dievą kaip geriausias mūsų užtarėjas. Jis dabar yra „Banquet of Heaven“ svečias. Ir vieną dieną, kai ateis laikas, jūs visi susitiksite ten, kur meilė niekada nesibaigia, kur augimas niekada nesustoja ir kur kiekvienas paukštis randa savo namus.
Viešpats yra geras. Jis yra mūsų pagalba ir skydas. Šiandien, kai žiūrite į dangų, kai matote paukštį, skrendantį aukštai, nusišypsokite. Tai Benjamino šypsena, kuri visada su jumis. Jis yra laisvas, jis yra laimingas, ir jis laukia jūsų.
Būkite stiprūs, nes jūs esate mylimi. Dievas jus laiko savo delnuose, lygiai taip pat, kaip Jis laikė Benjaminą. Šiandienos ramybė tebūna jūsų stiprybė.
Amen.
For the intentions entrusted to Ben on our prayer wall:
At the Savior’s command and formed by divine teaching, we dare to say:
Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.
Viešpats tebūna jūsų ramybė ir stiprybė. Tepadeda Jis jums kasdien žengti pirmyn su viltimi, kuri niekada nenuvilia.
✝ Telaimina jus visagalis Dievas: Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Amen.