Eilinio laiko XVIII savaitės pirmadienis

Judo karaliaus Cedekijo karaliavimo pradžioje, ketvirtųjų metų penktąjį mėnesį, netikras pranašas Hananija, Azūro sūnus iš Gibeono, pasakė man Viešpaties namuose, kunigų ir visos tautos akivaizdoje: „Taip kalba Visagalis Viešpats, Izraelio Dievas: 'Aš sulaužysiu Babilono karaliaus jungą. Per dvejus metus Aš sugrąžinsiu į šią vietą visus Viešpaties namų indus, kuriuos Nebukadnecaras, Babilono karalius, paėmė iš čia ir išgabeno į Babiloną. Aš grąžinsiu į šią vietą Jekoniją, Jehojakimo sūnų, Judo karalių, ir visus Judo tremtinius, išvarytus į Babiloną, – sako Viešpats, – nes Aš sulaužysiu Babilono karaliaus jungą.'“ Pranašas Jeremijas atsakė pranašui Hananijai kunigų ir visų žmonių, stovėjusių Viešpaties namuose, akivaizdoje: „Amen! Tegul Viešpats taip padaro! Tegul Jis įvykdo tavo išpranašautus žodžius ir grąžina Viešpaties namų indus bei visus tremtinius iš Babilono į šią vietą! Tačiau pasiklausyk žodžio, kurį aš sakau tavo ir visos tautos ausims: Pranašai, buvę prieš tave ir mane nuo senovės, pranašavo karą, nelaimę ir marą daugeliui kraštų ir galingoms karalystėms. Bet pranašas, kuris pranašauja taiką, tik tuomet pripažįstamas tikrai Viešpaties siųstu, kai jo pranašystė išsipildo.“ Tada pranašas Hananija nuėmė jungą nuo pranašo Jeremijo kaklo ir jį sulaužė, sakydamas visos tautos akivaizdoje: „Taip kalba Viešpats: 'Taip per dvejus metus Aš sulaužysiu Nebukadnecaro, Babilono karaliaus, jungą nuo visų tautų kaklo.'“ Ir pranašas Jeremijas nuėjo savo keliu. Praėjus kuriam laikui po to, kai Hananija sulaužė jungą nuo pranašo Jeremijo kaklo, Jeremijui atėjo Viešpaties žodis: „Eik ir pasakyk Hananijai: Taip kalba Viešpats: 'Sulaužęs medinį jungą, tu pasidarei geležinį jungą!' Nes taip kalba Visagalis Viešpats, Izraelio Dievas: 'Geležinį jungą Uždėsiu ant visų šių tautų kaklo, kad jos tarnautų Nebukadnecarui, Babilono karaliui, ir jos jam tarnaus; net lauko žvėris Aš jam atidaviau.'“ Pranašas Jeremijas pasakė pranašui Hananijai: „Klausykis, Hananija! Viešpats tavęs nesiuntė, o tu privertei šią tautą pasitikėti melu. Todėl taip kalba Viešpats: 'Štai Aš pašalinsiu tave nuo žemės veido; dar šiais metais tu mirsi, nes raginai maištauti prieš Viešpatį.'“ Ir pranašas Hananija mirė tais pačiais metais, septintąjį mėnesį.

Jėzus tuojau privertė mokinius sėsti į valtį ir plaukti prieš jį į kitą krantą, kol jis atleisiąs minias. Atleidęs minias, jis užkopė vienas į kalną melstis. Atslinkus vakarui, jis buvo ten vienas. Tuo tarpu valtis jau buvo už daugelio stadijų nuo kranto, blaškoma bangų, nes vėjas buvo priešingas. Ketvirtojoje nakties sargyboje Jėzus atėjo pas juos, eidamas jūra. Pamatę jį einantį jūra, mokiniai išsigando ir manė, kad tai šmėkla, ir iš baimės ėmė šaukti. Bet Jėzus tuojau juos užkalbino: „Būkite drąsūs, tai Aš; nebijokite!“ Petras jam atsakė: „Viešpatie, jei čia Tu, liepk man ateiti pas Tave vandeniu.“ Jis tarė: „Ateik!“ Petras išlipo iš valties ir patraukė vandeniu pas Jėzų. Bet, pamatęs vėjo stiprumą, jis išsigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: „Viešpatie, gelbėk mane!“ Atsidūręs šalia, Jėzus tuojau ištiesė ranką, sugriebė jį ir tarė: „Mažatiky, kam suabejojai?“ Mokiniams įlipus į valtį, vėjas nusiramino. O buvusieji valtyje pulti prieš jį ant kelių, sakydami: „Tikrai Tu esi Dievo Sūnus!“ Pervaziavę į kitą krantą, jie išlipo Genazarete. Tos vietos žmonės, pažinę jį, išsiuntinėjo žinią po visą apylinkę ir suvežė pas jį visus sergančius. Jie maldavo jį leisti prisiliesti bent prie jo drabužio skverno, ir visi, kurie tik prisilietė, pasveiko.