Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.
Brangūs broliai ir seserys Kristuje, susirinkome šioje maldoje, kad atvertume savo širdis Dievo žodžiui ir priimtume Jo ramybę.
Viešpatie, pasigailėk. Kristau, pasigailėk. Viešpatie, pasigailėk.
Brangūs broliai ir seserys Kristuje,
Šiandienos skaitiniai mums kalba apie du labai skirtingus kelius. Pirmasis skaitinys iš Michėjo pranašo knygos perspėja apie tuos, kurie „planuoja nedorybę ir kuria blogį ant savo guolių“. Tai žmonės, kurie siekia savo naudos, gviešiasi svetimų laukų ir namų, pamiršdami Dievo teisingumą ir artimo meilę. Pranašas aiškiai sako, kad tokie veiksmai atneš tik pražūtį.
Tačiau Evangelija mums atskleidžia visai kitokį kelią – Jėzaus kelią. Kai fariziejai „tarėsi prieš Jėzų, kaip Jį nužudyti“, ką Jėzus daro? Jis „pasitraukė iš tos vietos“. Jis nesiginčija, nešaukia, nekelia triukšmo. Atvirkščiai, Jis atsitraukia, gydo visus, kurie seka, ir perspėja, kad Jo negarsintų. Tai nuostabus kontrastas! Jėzus išpildo pranašo Izaijo žodžius: „Nulūžusios nendrės Jis nenulauš ir smilkstančio dagčio neužgesins, kol neatves teisingumo į pergalę.“
Koks galingas ir švelnus paveikslas! Jėzus, Dievo Tarnas, ateina ne su jėga ar grasinimais, bet su švelnumu ir gailestingumu. Jis mato silpnumą ir nepuola jo, mato vos rusenančią viltį ir jos neužgesina. Jis ateina gydyti, atkurti, suteikti vilties tiems, kurie yra sužeisti, prislėgti, nuskriausti. Argi tai ne stebuklinga?
Šis Jėzaus švelnumas ir gailestingumas labai artimas mūsų mylimo Benjamino dvasiai. Benas, nors ir buvo nepaprastai protingas, smalsus vaikas, besidomintis sudėtingomis technologijomis ir verslo idėjomis, iš tiesų buvo apdovanotas švelnia širdimi ir gilia empatija. Jis buvo tas, kuris, nepaisant savo paties iššūkių, mokėjo atjausti kitus, džiaugtis paprastais dalykais, ir mylėti savo šeimą visa širdimi. Jo šypsena buvo tarsi smilkstantis dagtis, skleidžiantis šviesą ir šilumą aplinkiniams, niekada nenorintis nieko nulaužti ar užgesinti.
Praėjus penkioms savaitėms nuo Benjamino išėjimo, mes vis dar jaučiame jo nebuvimą, bet šios dienos Evangelija mums primena, kad Jėzus yra su tais, kurie kenčia. Jis mato Alano ir Thao, Ryano, tetų ir dėdžių, ir visų, kurie mylėjo Beną, širdies skausmą. Jis mato ir jus, brangieji, kurie prisijungėte iš toli, nešantys savo kryžius, ypač tuos, kurie slaugote sergančius vaikus ar išgyvenate netektį. Jėzus, kuris nenulaužia nulūžusios nendrės, nenulauš ir jūsų širdies, bet atvirkščiai – sustiprins ir paguos. Jis atneš teisingumą į pergalę, ir Jo vardu rasite viltį.
Benjamino gyvenimas buvo trumpas, bet kupinas meilės ir šviesos, ir dabar jis yra su Jėzumi, kuris yra pats švelnumas ir gailestingumas. Tegul jo atminimas įkvepia mus gyventi su tokia pat švelnia širdimi, atjauta ir viltimi, pasitikint, kad net didžiausiame skausme Dievas yra su mumis ir niekada mūsų nepalieka. Jis mus laiko savo rankose, gydo mūsų žaizdas ir veda į amžinąją pergalę.
Amen.
For the intentions entrusted to Ben on our prayer wall:
At the Savior’s command and formed by divine teaching, we dare to say:
Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.
Tegul Viešpats palaimina mus, tesaugo mus nuo viso pikto ir teveda mus į amžinąjį gyvenimą. Amen.
✝ Telaimina jus visagalis Dievas: Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Amen.