Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. Šiandien susirenkame, kad kartu melstumėmės, semtumėmės stiprybės iš Dievo Žodžio ir atiduotume Jam savo rūpesčius.
Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, pasigailėk mūsų. Viešpatie, pasigailėk mūsų.
Brangūs broliai ir seserys Kristuje,
Šiandienos Evangelija mus kviečia į pačią Jėzaus širdį, į Jo paties švelnų ir meilės kupiną kvietimą: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir aš jus atgaivinsiu.“ Kokie guodžiantys žodžiai! Jėzus supranta mūsų naštas, mūsų skausmą, mūsų nuovargį. Jis žino, kad gyvenimas dažnai būna sunkus, kad kelias gali būti duobėtas, ir kad kartais jaučiamės lyg nešantys per sunkią naštą.
Pirmasis skaitinys iš Izaijo knygos mums primena, kad net ir kančios, net ir sielvarto akimirkomis, mūsų siela ilgisi Dievo. „Mano siela tavęs ilgisi naktį, taip, mano dvasia manyje budi dėl tavęs.“ Tai gilus širdies troškimas, ypač kai viskas aplink atrodo beviltiška. Pranašas Izaijas kalba apie gimdymo skausmus, apie vargą ir nusivylimą, bet baigia didinga vilties žinia: „Bet tavo mirusieji gyvens, jų kūnai prisikels; pabuskite ir giedokite, gulintieji dulkėse.“ Tai prisikėlimo, naujo gyvenimo pažadas, kuris ateina iš Dievo.
Šios dienos žodžiai giliai paliečia mus, ypač kai mąstome apie Benjaminą Vo. Nors jo kelias žemėje buvo trumpas, jis buvo kupinas meilės ir nuostabios dvasios. Benjaminas buvo ne tik nepaprastai protingas, smalsus vaikas, bet ir labai švelnios širdies. Jis mokėjo džiaugtis gyvenimu, dalytis šypsena. Prisimenu, kaip jis su tėčiu dalijosi aistra aviacijai, stebėdami lėktuvus oro uostuose. Tai buvo paprastas, bet gilus džiaugsmas, kurį jie patyrė kartu. Tai rodo, kad Benas mokėjo rasti džiaugsmo ir prasmės net mažuose dalykuose, ir tai yra nuostabi dovana.
Jėzus sako: „Mano jungas švelnus ir mano našta lengva.“ Galbūt mums sunku patikėti šiais žodžiais, kai sielvartas spaudžia širdį. Tačiau Jėzus kviečia mus nešti savo naštas kartu su Juo. Jis kviečia mus pasitikėti, kad net ir didžiausiame skausme, net ir netekties tamsoje, Jis yra su mumis, neša mūsų naštą ir duoda mums atilsį. Benjamino gyvenimas, nors ir trumpas, buvo kupinas Dievo malonės, ir dabar jis ilsisi Jėzaus glėbyje, ten, kur nėra skausmo, tik amžina ramybė ir džiaugsmas.
Šiandien, praėjus keturioms savaitėms nuo Benjamino išėjimo, mes meldžiamės už jį, kad jis būtų amžinoje šviesoje. Ir meldžiamės už jo tėvus, Alaną ir Thao, už jo brolį Ryaną, už jo tetas, dėdes ir visus, kurie jį mylėjo. Jūsų skausmas yra didelis, bet Dievas mato jūsų ašaras ir laiko jus savo rankose. Jis kviečia jus ateiti pas Jį, kad Jis duotų jums ramybę ir viltį. Ir visiems, kurie šiuo metu kenčia, ypač vaikams, kurie neša sunkius kryžius, ir šeimoms, kurios išgyvena netektį – žinokite, kad esate matomi, mylimi ir laikomi Dievo meilėje. Tegul Benjamino atminimas, jo švelni dvasia ir šypsena, įkvepia mus gyventi su viltimi ir pasitikėjimu Dievu, kuris visada duoda atilsį sielai.
Amen.
For the intentions entrusted to Ben on our prayer wall:
At the Savior’s command and formed by divine teaching, we dare to say:
Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.
Tegul Viešpats palaimina ir saugo jus, tegul šviečia jums savo veidu ir būna jums maloningas. Tegul pakreipia į jus savo veidą ir suteikia jums ramybę. Amen.
✝ Telaimina jus visagalis Dievas: Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Amen.