Eilinio laiko devynioliktojo sekmadienio šeštadienis — Daily Word

Pradžia

Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu. Amen. Viešpats tebūna su jumis ir tebučiuoja jūsų širdis savo ramybe šiame Žodžio ir maldos susitikime.

Atsiprašymas

Viešpatie, Tu esi mūsų išganymas ir viltis – Viešpatie, pasigailėk. Kristau, Tu nugalėjai mirtį ir padovanojai amžinąjį gyvenimą – Kristau, pasigailėk. Viešpatie, Tu guodi liūdinčius ir pakeli palūžusius – Viešpatie, pasigailėk.

♪ “Kyrie (Majestic Liturgical)” — A song for Ben

Dievo Žodis

Pirmasis skaitinys · Revelation 11:19A; 12:1-6A, 10AB

Atsivėrė Dievo šventykla danguje, ir buvo pamatyta jo Sandoros skrynios šventykloje. Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant jos galvos dvylikos žvaigždžių vainikas. Ji buvo nėščia ir šaukė iš skausmo, gimdydama. Tada pasirodė kitas ženklas danguje: štai didelis raudonas slibinas su septyniomis galvomis ir dešimčia ragų, o ant jo galvų septynios diademos. Jo uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir numetė jas žemėn. Slibinas atsistojo priešais moterį, kuri turėjo gimdyti, kad, jai pagimdžius, prarytų jos vaiką. Ir ji pagimdė sūnų, berniuką, kuriam lemta valdyti visas tautas geležine lazda. O jos vaikas buvo paimtas pas Dievą ir jo sostą. Moteris pabėgo į dykumą, kur ji turėjo Dievo paruoštą vietą. Tada aš išgirdau garsų balsą danguje skelbiant: „Dabar atėjo mūsų Dievo išganymas, galybė ir Karalystė bei jo Mesijo valdžia!“

Antrasis skaitinys · 1 Cor 15:20-27

Broliai ir seserys! Kristus yra prikeltas iš numirusių – užmigusiųjų pirmienos. Kaip per žmogų atėjo mirtis, taip per žmogų ateina ir mirusiųjų prisikėlimas. Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti, bet kiekvienas pagal savo eilę: Kristus – pirmienos; po to – priklausantys Kristui jo atėjimo metu; paskui bus galas, kai jis perduos Karalystę Dievui ir Tėvui, sunaikinęs kiekvieną valdžią, kiekvieną galybę ir jėgą. Nes jis turi karaliauti, kol paguldys visus priešus po savo kojomis. Paskutinis priešas, kuris bus sunaikintas, yra mirtis, nes „jis viską pajungė po jo kojomis“.

Evangelija · Luke 1:39-56

Anomis dienomis Marija skubiai išsiruošė ir iškeliavo į kalnotąją Judejos šalies miestą. Ji įėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą. Kai tik Elzbieta išgirdo Marijos pasveikinimą, kūdikis šoktelėjo jos įsčiose, o pati Elzbieta tapo pilna Šventosios Dvasios. Ji garsiai sušuko: „Tarp moterų tu palaimintoji, ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ši garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai kai tik tavo pasveikinimo balsas pasiekė mano ausis, kūdikis mano įsčiose iš džiaugsmo šoktelėjo. Palaiminta ta, kuri patikėjo, kad išsipildys, kas jai Viešpaties pasakyta!“ O Marija prabilo: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Visagalis, ir šventas yra jo vardas! He turi gailestingumo kartų kartoms tiems, kurie jo bijo. He parodė savo rankos galybę, išsklaidė išpuikėlius jų širdies sumanymuose. He numetė galinguosius nuo sostų ir išaukštino nuolankiuosius. He alkstančius gėrybėmis pripildė, o turtuolius tuščiomis paleido. He priėmė savo tarną Izraelį, prisimindamas savo gailestingumą, – kaip buvo žadėjęs mūsų tėvams, – Abraomui ir jo palikuonims per amžius.“ Marija prabuvo su Elzbieta apie tris mėnesius, o paskui sugrįžo į savo namus.

Mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju.

Homilija

„Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju…“

Šie Švč. Mergelės Marijos žodžiai iš šiandienos Evangelijos spinduliuoja tyriausiu džiaugsmu. Kai Marija ateina pas Elzbietą, Dievo artumas prisiliečia prie kasdienybės. Kūdikis Elzbietos įsčiose šokteli iš laimės, o Marija gieda giesmę apie Dievą, kuris prisimena savo gailestingumą ir pakelia nuolankiuosius.

O apaštalas Paulius antrajame skaitinyje mums primena galingą tiesą: Kristus yra prikeltas iš numirusių! Mirtis nėra paskutinis žodis. Ji yra paskutinis priešas, kurį Kristus jau nugalėjo.

Praėjo devynios savaitės nuo tos birželio dienos, kai Benjaminas Vo iškeliavo į Tėvo namus. Devynios savaitės, kai tyla namuose bando prislėgti širdį…

Tačiau žvelgdami į šiandienos skaitinius, prisimename tą ypatingą šviesą, kurią Benjaminas skleidė aplinkui. Benas turėjo ne tik nepaprastai aštrų, analitišką protą, bet ir vaikišką, tyriausią džiaugsmą. Prisimename, kaip jo akys sužibėdavo, o veidą papuošdavo šviesus kikenimas ir šypsena, kai jis su tėčiu dalindavosi savo svajonėmis – kurdamas žaidimų kodus ar su džiaugsmingu humoru pasakodamas apie savo sugalvotas „paukščių oro linijas“… Benjaminas mokėjo džiaugtis gyvenimu ir dovanoti šypseną tiems, kuriuos mylėjo.

Ta tyra džiaugsmo kibirkštėlė nebuvo atsitiktinė. Tai buvo Dievo šviesos atspindys šiame berniuke.

Mielas Alanai, brangi Thao… Sunkiausiomis akimirkomis atrodo, kad tamsa bando uždengti viską. Tačiau Marijos giesmė ir Kristaus prisikėlimas mums tvirtina: Dievas niekada neužmiršta savo vaikų. Benjamin dabar yra Dievo glėbyje, kur nėra skausmo, o tik amžinasis džiaugsmas ir šviesa.

Brangus Ryanai, nešiokis savo brolio Beno šypseną, jo kūrybingumą ir džiaugsmą. Tavo brolis tave labai myli ir saugo iš dangaus.

Melskimės šiandien už visus, kurie kenčia – už sergančius vaikus, už tėvus, nešančius tylią netekties naštą. Pasitikėkime Viešpačiu, kuris nugalėjo mirtį ir apgaubia mus savo motiniška Švč. Mergelės Marijos globa.

Amen.

Meditation

♪ “Begalinė Malonė (Piano & Strings)” — A song for Ben

Maldavimai

For the intentions entrusted to Ben on our prayer wall:

“Ben – taip tavęs pasiilgau. Prašau, ateik pasisveikinti taip dažnai, kaip tik nori. Padėk mums eiti toliau be tokio didelio skausmo, mano sūnau. Prašau, melskis už mus.”