Eilinio laiko XIX savaitės ketvirtadienis — Daily Word

Pradžia

Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu. Amen. Viešpaties Jėzaus Kristaus meilė ir beribis gailestingumas tebūna su jumis visi its.

Atgailos aktas

Viešpatie, tu esi beribio gailestingumo Šaltinis: Viešpatie, pasigailėk! Kristau, tu mokai mus mylėti ir atleisti iš visos širdies: Kristau, pasigailėk! Viešpatie, tu sustiprini tuos, kurie neša sunkų kryžių: Viešpatie, pasigailėk!

♪ “Kyrie (Nhạc Thánh Ca Style)” — A song for Ben

Dievo Žodis

Pirmasis skaitinys · Ez 12, 1–12

Man atėjo Viešpaties žodis: „Žmogaus sūnau, tu gyveni tarp maištingų namų; jie turi akis matyti, bet nemato, turi ausis girdėti, bet negirdi, nes jie yra maištingi namai. Todėl tu, žmogaus sūnau, dieną, jiems matant, susiruošk tremtinio krepšį ir, jiems matant, išsikelk iš savo vietos į kitą vietą; galbūt jie supras, kad yra maištingi namai. Dieną, jiems matant, išsinešk savo krepšį kaip tremtinio krepšį, o vakare, jiems matant, išeik kaip tie, kurie išvaromi į tremtį. Jiems matant, išsikask sienoje skylę ir praeik pro ją. Jiems matant, užsidėk naštą ant pečių ir išeik tamsoje; užsidenk veidą, kad nematytum krašto, nes aš padariau tave ženklu Izraelio namams“. Aš padariau taip, kaip man buvo įsakyta. Dieną išsinešiau savo krepšį kaip tremtinio krepšį, o vakare savo ranka išsikasiau sienoje skylę ir, jiems matant, išėjau tamsoje, užsidėjęs naštą ant pečių. Rytą man atėjo Viešpaties žodis: „Žmogaus sūnau, ar Izraelio namai, tie maištingi namai, neklausė tavęs, ką tu darai? Sakyk jiems: Šitaip sako Viešpats DIEVAS: Šis pranašavimas skirtas Jeruzalei ir visiems Izraelio namams, esantiems joje. Sakyk: Aš esu jums ženklas: kaip aš padariau, taip bus padaryta jiems; kaip belaisviai jie eis į tremtį. Kunigaikštis, esantis tarp jų, užsidės naštą ant pečių ir išeis tamsoje, išėjęs pro skylę, kurią išsikasė sienoje, ir užsidengęs veidą, kad niekas jo nematytų“.

Atliepiamoji psalmė · Ps 78 (77), 56–57. 58–59. 61–62

♪ “Do not forget the works of the Lord” — Br Michael Herry fms — Marist Music

Evangelija · Mt 18, 21 – 19, 1

Tada priėjęs Petras paklausė Jėzų: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų?“ Jėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau: iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų. Todėl Dangaus Karalystė panaši į karalių, kuris sumanė atsiskaityti su savo tarnais. Jam pradėjus atsiskaityti, buvo atvestas vienas, skolingas dešimt tūkstančių talentų. Kadangi jis neturėjo iš ko grąžinti, valdovas liepė parduoti jį, jo žmoną, vaikus ir visą nuosavybę, kad būtų padengta skola. Tada tarnas puolė jam po kojų ir maldavo: ‘Būk man kantrus! Aš viską tau grąžinsiu!’ Pasigailėjęs to tarno, valdovas paleido jį ir dovanojo skolą. Išėjęs tas tarnas sutiko savo tarnybos draugą, kuris buvo jam skolingas šimtą denarų. Pagriebęs puolė jį smaugti, sakydamas: ‘Atiduok skolą!’ Tarnybos draugas puolė ant kelių ir maldavo: ‘Būk man kantrus! Aš tau sugrąžinsiu!’ Bet tas nesutiko, nuėjo ir įmetė jį į kalėjimą, kol atiduos skolą. Pamatę, kas nutiko, kiti tarnai labai susipylė, nuėjo ir pranešė valdovui visa, kas buvo įvykę. Tada valdovas pasišaukė jį ir tarė: ‘Piktasis tarne! Aš padovanojau tau visą skolą, kadangi manęs meldei. Argi nereikėjo ir tau pasigailėti savo tarnybos draugo, kaip aš tavęs pasigailėjau?!’ Ir pykdamas valdovas atidavė jį budeliams, kol atiduos visą skolą. Taip ir mano dangiškasis Tėvas padarys jums, jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui“. Baigęs šiuos žodžius, Jėzus pasitraukė iš Galilėjos ir atvyko į Judėjos sritis už Jordano.

Neužmirškite Viešpaties darbų!

Homilija

Kiek kartų turime atverti savo širdį? Kiek kartų turime duoti, nieko nesitikėdami atgal?

Šiandienos Evangelijoje mokinys Petras užduoda Jėzui klausimą, kuris kyla iš grynai žmogiško skaičiavimo: „Ar iki septynių kartų?“ Septyni kartai mums atrodo daug… Tai atrodo kilnu. Tačiau Jėzus atsako išversdamas visus mūsų matavimus aukštyn kojomis: „Ne iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų.“ Viešpats atskleidžia dangiškojo Tėvo širdį – širdį, kuri neskaičiuoja, nebrėžia ribų ir padovanoja viską.

Pirmajame skaitinyje pranašas Ezechielis tamsoje neša naštą ant savo pečių, prasikasa pro sieną ir eina pirmyn. Jis tampa ženklu kitiems. Kartais ir mes jaučiamės taip, lyg eitume per gilią tamsą, nešdami nepakeliamą ilgesio svorį…

Praėjo aštuonios savaitės nuo tos birželio dienos, kai Benjaminas iškeliavo į Tėvo namus. Aštuonios savaitės tylos.

Žvelgdami į šios dienos skaitinius, matome nuostabų Beno sielos grožį. Benjaminas Vo buvo apdovanotas šviesiu, analitišku protu, tačiau jo didžiausia dovana buvo širdis, kuri nemokėjo skaičiuoti. Prisimename momentą, kai išgirdęs apie dėdės ligą, penkiolikmetis Benas be jokio dvejojimo buvo pasirengęs atiduoti visą savo taupyklę… Jokių sąlygų, jokio išskaičiavimo. Tik tyras, nesavanaudiškas noras padėti. Tai buvo dangiškojo Tėvo gailestingumo ir meilės atspindys šiame berniuke.

Šią valandą noriu kreiptis į tave, Alanai, ir į tave, Thao… Kai netekties tamsa tampa sunki, tėvų širdyje kartais kyla tylus klausimas: ar galėjome padaryti daugiau? Tai nepakeliamas akmuo. Tačiau atsiminkite Jėzaus žodžius: liga nėra bausmė, ir ji niekuomet neatsirado dėl jūsų kaltės. Jūs davėte Benjaminui visą savo meilę, kiekvieną akimirką. Dievas jūsų nekaltina – Jis gaubia jus savo švelnumu ir kviečia nusimesti šį akmenį nuo širdies.

Brangus Ryanai, nešiokis brolio Beno šviesią, dosnią širdį. Benjaminas dabar yra Amžinojo Tėvo glėbyje, kur karaliauja meilė be ribų.

Melskimės už visus sergančius vaikus ir šeimas, nešančias sunkų kryžių. Leiskime Kristaus gailestingumui patepti mūsų žaizdas.

Amen.

Meditation

♪ “Begalinė Malonė (Organ & Cello)” — A song for Ben

Visuotinė malda

For the intentions entrusted to Ben on our prayer wall:

“Tėve, prašau, priimk mano brolį ir atleisk visus mano trūkumus žemėje. Tepalaiko Dievas mūsų sielas, tesuteikia mums tvirtą tikėjimą, kad vieną dieną vėl susivienysime su tavimi Jo meilėje. Amen.”