Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. Būkite pasveikinti šioje ramybės ir Dievo Žodžio šviesos bendrystėje.
Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, pasigailėk mūsų. Viešpatie, pasigailėk mūsų.
Mes dažnai gyvename įsivaizduodami, kad pasaulis sukasi aplink mūsų žinias, aplink mūsų gebėjimą viską suprasti, viską suplanuoti ir viską kontroliuoti. Šv. Paulius šiandienos skaitinyje mums taria kažką labai drąsaus ir kartu skaudžiai atviro: „Žinojimas išpučia, o meilė ugdo.“ Jis kalba apie tą žmogaus norą viską suskirstyti į lentynas, viską pagrįsti logika, viską paaiškinti. Bet šiandien, žvelgdami į mūsų brangųjį Benjaminą Vo, mes suprantame, kad gyvenimo esmė – ne žinojimas, o buvimas žinomam Dievo meilės.
Prisiminkite tą vaizdą: Benas ir jo brolis Ryanas, jaukiai susirangę po žaliu, lapų rašto apklotu. Ryanas guli priekyje, galva ant pilkos pagalvės, jo maža rankelė tvirtai laiko antklodės kraštą, o Benas – visai šalia, saugus ir ramus. Tai akimirka, kurioje nėra jokių sudėtingų inžinerinių skaičiavimų, jokių „AWS“ debesų infrastruktūros planų, jokių „Con Chim Airlines“ verslo strategijų. Yra tik broliška šiluma. Yra tik buvimas kartu. Šiandienos Evangelijoje Jėzus mus kviečia būtent į šią erdvę – į erdvę, kurioje meilė yra stipresnė už bet kokią logiką ar teisingumą.
„Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“, – sako Jėzus. Ir tuoj pat prideda: „Neteiskite, ir nebūsite teisiami.“ Tai yra ta vieta, kurioje mes dažnai suklumpame. Alanai, Thao, Ryanai, aš žinau, kaip šie žodžiai kartais skamba kaip neįveikiamas kalnas. Jūs nešiojate savo širdyse klausimą, kuris kyla tyliomis naktimis: ar aš padariau viską? Ar kažką praleidau? Ar galėjau kažką pakeisti, kad išvengtume to skausmo, kurį patyrėme birželio 13-ąją? Noriu, kad šiandien, prieš Dievo akivaizdą, išgirstumėte šią tiesą: liga, kuri pasiglemžė Benjaminą, nebuvo bausmė. Tai nebuvo jūsų klaida. Jūs buvote patys nuostabiausi, atidžiausi ir mylintys tėvai. Jūs nepraleidote nieko. Kai mokiniai klausė Jėzaus apie aklą žmogų, kas nusidėjo – jis ar jo tėvai, – Jėzus atsakė: „Nei jis, nei jo tėvai.“ Kai kurios gyvenimo audros tiesiog kyla. Jos yra už bet kokio žmogiškojo valdymo ribų. Nė vieno budrumas, nė viena meilė negalėjo tam užkirsti kelio. Dievas jūsų nekaltina. Nustokite nešti tą kaltės akmenį. Jis ne jums skirtas. Jūs mylėjote Benjaminą tobula, šventa tėvų meilėje, ir ta meilė dabar ilsisi Dievo delnuose.
Benjaminas buvo berniukas, kuris gyveno su atvira širdimi. Prisiminkite tą jo nuostabų, spontanišką pasiūlymą atiduoti visą savo taupyklę, kai jo dėdė Williamas sirgo. Jis jos nesudaužė, neištuštino, nes nereikėjo – bet jis pasiūlė. Tai buvo jo širdies testamento dalis. Jis jau tada suprato, kad gyvenimo esmė yra ne kaupimas, o atidavimas. Jis gyveno meilės logika, o ne taisyklėmis. Jis buvo tas, kuris visada buvo pasirengęs padėti, visada pasirengęs dalintis savo genialumu – ar tai būtų programavimo kodas „GitHub“ repozitorijoje, ar tiesiog jo šypsena, kai jis kalbėdavo apie „Con Chim Airlines“. Jis buvo toks, koks yra Dievo vaikas: atviras, dosnus, nebijantis būti pažeidžiamas.
Evangelijoje Jėzus sako: „Duokite, ir bus duota jums: saikas geras, suspaustas, sukratytas ir su kaupu bus atseikėtas jums į prijuostę.“ Šis „saikas“ – tai ne materialus turtas. Tai Dievo gailestingumas. Tai tas pats gailestingumas, kurį Benjaminas dabar patiria pilnatvėje. Jis nebereikia jokių „testų“, kaip jis sakė tėčiui savo sapne. Jis jau yra „perėjęs“ visus slenksčius. Jis yra laisvas. Jis yra ten, kur meilė niekada nesibaigia, kur jo genialus protas ir švelni šypsena ilsisi Dievo šviesoje.
Ryanai, brangus broli, tu esi tas, kuris tęsia šią kelionę. Tavo brolis Benjaminas tave labai mylėjo. Prisimink tuos vakarus, kai kartu žiūrėjote į dangų, kai svajojote apie skrydžius. Ta meilė niekur nedingo. Ji dabar tavyje gyvena kaip stiprybė. Niekada nebijok ieškoti džiaugsmo, niekada nebijok bandyti, kaip tave mokė brolis. „Bandyti yra viskas, kas svarbu“. Tai yra Benjamino testamentas tau. Tavo gyvenimas yra jo meilės tęsinys. Kai tu gyveni, kai tu mokaisi, kai tu džiaugiesi – tavyje gyvena ir jis.
Šiandien, kai išeisite pro šias duris, paimkite vieną mažą dalyką. Nusišypsokite, kai pamatysite danguje skrendantį lėktuvą. Pagalvokite apie tai, kad meilė, kurią patyrėte su Benjaminu, niekada nesibaigia. Ji tik pasikeitė. Ji tapo jūsų ryšiu su dangumi. Būkite ramybėje. Dievas jus laiko. Jis laiko jus, kaip laikė Benjaminą. Ir vieną dieną, kai ateis laikas, jūs visi susitiksite ten, kur meilė niekada nesibaigia, kur augimas niekada nesustoja ir kur kiekvienas paukštis randa savo namus. Būkite stiprūs, nes jūs esate mylimi. Dievas jus laiko savo delnuose, lygiai taip pat, kaip Jis laikė Benjaminą. Šiandienos ramybė tebūna jūsų stiprybė. Amen.
For the intentions entrusted to Ben on our prayer wall:
At the Savior’s command and formed by divine teaching, we dare to say:
Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.
Tegul Viešpats jus laimina, saugo ir teikia ramybę jūsų širdims. Amen.
✝ Telaimina jus visagalis Dievas: Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Amen.