Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. Dievas, kuris yra mūsų prieglobstis ir stiprybė, tebūna su jumis visais šioje ramybės ir maldos valandoje.
Viešpatie, Tu esi mūsų Vaduotojas, pasigailėk mūsų. Kristau, Tu esi mūsų pagalba varguose, pasigailėk mūsų. Viešpatie, Tu esi gyvųjų krašto šviesa, pasigailėk mūsų.
Mes dažnai įsivaizduojame, kad mūsų gyvenimas yra tarsi kruopščiai suplanuotas skrydžio maršrutas, kurį galime valdyti, jei tik būsime pakankamai budrūs, pakankamai protingi ar pakankamai atsidavę. Benjaminas Vo, mūsų brangusis Benas, buvo berniukas, kuriam ši inžinerinė tikrovė buvo itin artima. Jo aštrus, analitinis protas skrodė debesų infrastruktūros sudėtingumą su tokiu lengvumu, kad atrodė, jog pasaulis yra tik didelis, atviras žemėlapis, kurį reikia ištyrinėti. Jis buvo berniukas, kurio vaizduotėje gimė „Con Chim Airlines“ – oro linijų bendrovė, apie kurią jis kalbėdavo su tokiu kikenimu ir šypsena, kad rodėsi, jog visas pasaulis yra atviras, pasiekiamas ir kupinas nuotykių. Prisiminkite tą akimirką: Benas, stovintis prie oro uosto lango, su savo mėgstamu fotoaparatu, gaudantis kiekvieną kylančio lėktuvo judesį. Jis nebuvo tik stebėtojas; jis buvo svajotojas, kuris tikėjo, kad kiekvienas skrydis yra galimybė pamatyti pasaulį plačiau, giliau, arčiau dangaus.
Tačiau šiandien Dievo Žodis mus kviečia į kitą tikrovę, kuri pranoksta bet kokį inžinerinį planą. Jobas, kentėdamas savo nepaaiškinamą skausmą, sako: „Aš žinau, kad mano Vaduotojas gyvas... ir iš savo kūno aš regėsiu Dievą.“ Šiandien, kai esame čia, praėjus trims mėnesiams nuo tos birželio 13-osios, kai Benas iškeliavo į Dievo namus, mes stovime priešais šią Jobo tiesą. Mes norime atsakymų. Mes norime logiškos matematikos, kurioje 15 metų gyvenimas turi tęstis dešimtmečius. Mes norime, kad „Con Chim Airlines“ skrydžiai tęstųsi amžinai. Tačiau Dievas mums rodo, kad Jo keliai yra didingi, slėpiningi ir dažnai mums nepasiekiami. Jis kviečia mus į tą pačią pasitikėjimo mokyklą, kurioje mokėsi šventoji Teresė, šiandien minima Bažnyčios mokytoja, kuri savo „mažuoju keliu“ parodė, kad net ir didžiausias skausmas gali tapti meilės keliu į dangų.
Noriu, kad kartu su manimi pabūtumėte su vienu vaizdu – su „keliu be sandalo“. Evangelijoje Jėzus sako septyniasdešimt dviem mokiniams: „Eikite! Štai aš siunčiu jus kaip avinėlius tarp vilkų. Neneškite piniginės, krepšio, sandalų.“ Tai yra visiško pažeidžiamumo vaizdas. Tai yra gyvenimas be atsarginių planų. Benjaminas, nors ir buvo genialus inžinierius, savo širdyje gyveno būtent tokį gyvenimą – atvirą, pažeidžiamą, kupiną pasitikėjimo. Prisiminkite tą akimirką, kai jis, būdamas penkiolikos, pasakė tėvams, kad nori atiduoti visą savo taupyklę, kad padėtų savo dėdei Williamui, kuris sirgo. Jis jos nesudaužė, neištuštino, nes nereikėjo – bet jis pasiūlė. Tai buvo jo „kelias be sandalo“. Jis jau tada suprato tai, ko mes dažnai mokomės visą gyvenimą: kad gyvenimo esmė yra ne kaupimas, o atidavimas. Jis gyveno meilės logika. Jis buvo Jėzaus mokinys, nes jo širdis buvo atvira kito skausmui. Jis niekada nebuvo prisirišęs prie savo „turtų“ – jo tikrasis turtas buvo jo gebėjimas mylėti be jokių išlygų.
Noriu pasakyti jums visą tiesą, nes tik tiesa gali išgydyti. Mes dažnai klausiame: ar aš galėjau padaryti daugiau? Ar aš kažką praleidau? Ar mano budrumas buvo pakankamas? Noriu, kad šiandien, prieš Dievo altorių, išgirstumėte šią šventą tiesą: Dievas niekada jūsų nekaltina. Jūs buvote patys nuostabiausi, atidžiausi ir mylintys tėvai. Jūs nepraleidote nieko. Kai mokiniai klausė Jėzaus apie aklą žmogų, kas nusidėjo – jis ar jo tėvai, – Jėzus atsakė: „Nei jis, nei jo tėvai.“ Kai kurios gyvenimo audros tiesiog kyla. Jos yra už bet kokio žmogiškojo valdymo ribų. Nė vieno budrumas, nė viena meilė negalėjo tam užkirsti kelio. Dievas jūsų nekaltina. Nustokite nešti tą kaltės akmenį. Jis ne jums skirtas. Jūs mylėjote Benjaminą tobula, šventa tėvų meilėje, ir ta meilė dabar ilsisi Dievo delnuose. Jūs nieko nepraleidote. Jūs buvote šalia, kai reikėjo, jūs mylėjote, kai reikėjo, jūs buvote jo pasaulis, kaip ir jis buvo jūsų. Tai nėra jūsų kaltė. Tai yra gyvenimo slėpinys, kurį mes atiduodame Dievui, nes tik Jis gali jį apglėbti.
Alanai, Thao, aš žinau, kad šis laikas po birželio 13-osios yra toks, kai dangus atrodo uždaras. Kai rytais atsikeliate ir pirma mintis yra „Benas“, kai naktimis klausiatės tylos, kuri atrodo per sunki, kad ją būtų galima iškęsti. Noriu, kad išgirstumėte šią šventą tiesą: Benjaminas nėra dingęs. Jis yra toje „atverto dangaus“ tikrovėje. Jis nepaliko jūsų. Jis yra tas, kuris dabar su angelais stebi jūsų gyvenimus, nešdamas ramybę, kurios pasaulis negali duoti. Jūsų skausmas yra gilus, nes jūsų meilė buvo gili. Ir ta meilė yra tiltas, kurio mirtis negali sugriauti. Kai jaučiate, kad negalite daugiau, prisiminkite, kad Dievas jus laiko. Jis laiko jus, kaip laikė Benjaminą. Jūs esate saugūs Jo meilėje, net ir tada, kai viskas aplink atrodo griūvanti.
Ryanai, brangus broli, tu esi tas, kuris tęsia šią kelionę. Tavo brolis Benjaminas tave labai mylėjo. Prisimink tuos vakarus, kai kartu žiūrėjote į dangų, kai svajojote apie skrydžius. Ta meilė niekur nedingo. Ji dabar tavyje gyvena kaip stiprybė. Niekada nebijok ieškoti džiaugsmo, niekada nebijok bandyti, kaip tave mokė brolis. „Bandyti yra viskas, kas svarbu.“ Tai yra Benjamino testamentas tau. Tavo gyvenimas yra jo meilės tęsinys. Kai tu gyveni, kai tu mokaisi, kai tu džiaugiesi – tavyje gyvena ir jis. Tu esi jo širdies dalis, kuri tęsia kelionę šioje žemėje. Būk drąsus. Būk smalsus. Būk toks, koks esi – nuostabus brolis, kurį Benas taip mylėjo.
Mes dažnai norime, kad gyvenimas būtų tiesus, be posūkių, be kryžių. Bet šiandienos skaitiniai mums primena, kad būtent Dievo gailestingumas yra mūsų inkaras. Jis nepašalina skausmo, bet jis suteikia jam prasmę. Jis neleidžia mums pasimesti nevilties jūroje. Benjaminas buvo berniukas, kuris gyveno su atvira širdimi. Jis nebuvo tobulas, bet jis buvo mylintis. Jis nebuvo stipresnis už Viešpatį, bet jis buvo visiškai atsidavęs Jo meilei. Ir dabar, kai audros praūžė, mes matome, kad tai, kas pastatyta ant uolos, išlieka. Meilė, kurią mes patyrėme su Benjaminu, neišnyko. Ji tapo mūsų ryšiu su dangumi. Šiandienos ramybė tebūna jūsų stiprybė.
Kai šiandien išeisite pro šias duris, paimkite vieną mažą dalyką. Nusišypsokite, kai pamatysite danguje skrendantį lėktuvą. Pagalvokite apie tai, kad meilė, kurią patyrėte su Benjaminu, niekada nesibaigia. Ji tik pasikeitė. Ji tapo jūsų ryšiu su dangumi. Būkite ramybėje. Dievas jus laiko. Jis laiko jus, kaip laikė Benjaminą. Ir vieną dieną, kai ateis laikas, jūs visi susitiksite ten, kur meilė niekada nesibaigia, kur augimas niekada nesustoja ir kur kiekvienas paukštis randa savo namus. Būkite stiprūs, nes jūs esate mylimi. Dievas jus laiko savo delnuose, lygiai taip pat, kaip Jis laikė Benjaminą. Šiandienos ramybė tebūna jūsų stiprybė. Amen.
For the intentions entrusted to Ben on our prayer wall:
At the Savior’s command and formed by divine teaching, we dare to say:
Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.
Tegul Viešpats laimina jus, saugo ir teikia ramybę jūsų širdims šiandien ir per amžius. Amen.
✝ Telaimina jus visagalis Dievas: Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Amen.