✝
Daily Word

Ketvirtadienis, trisdešimt trečioji eilinė savaitė

Thursday, November 19, 2026 · in memory of Ben
A devotion that follows the Mass — not a substitute for it.
Įžanga

Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. Dievas, kuris yra mūsų ramybė ir mūsų viltis, tebūna su jumis visais.

Atgailos aktas

Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, pasigailėk mūsų. Viešpatie, pasigailėk mūsų.

♪ “Kyrie (Nhạc Thánh Ca Style)” — A song for Ben
Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys · Apreiškimo knyga 5, 1-10
Aš, Jonas, pamačiau knygos ritinį Sėdinčiojo soste dešinėje; jis buvo prirašytas iš abiejų pusių ir užantspauduotas septyniais antspaudais. Pamačiau galingą angelą, garsiai skelbiantį: „Kas vertas atverti knygą ir nulaužti jos antspaudus?“ Bet niekas nei danguje, nei žemėje, nei po žeme negalėjo atverti knygos ir į ją pažvelgti. Aš labai verkiau, kad niekas nebuvo rastas vertas atverti knygą ir į ją pažvelgti. Tada vienas iš vyresniųjų man tarė: „Neverk! Štai nugalėjo Liūtas iš Judo giminės, Dovydo atžala; jis atvers knygą ir nulaužs septynis jos antspaudus.“ Pamačiau viduryje sosto, tarp keturių būtybių ir vyresniųjų, stovintį Avinėlį, tarsi papjautą. Jis turėjo septynis ragus ir septynias akis – tai septynios Dievo dvasios, pasiųstos į visą žemę. Jis priėjo ir paėmė knygą iš Sėdinčiojo soste dešinės. Kai jis paėmė knygą, keturios būtybės ir dvidešimt keturi vyresnieji parpuolė prieš Avinėlį. Kiekvienas turėjo arfą ir aukso dubenis, pilnus smilkalų – tai šventųjų maldos. Jie giedojo naują giesmę: „Vertas esi paimti knygą ir atverti jos antspaudus, nes buvai papjautas ir savo krauju nupirkai Dievui žmones iš visų giminių, kalbų, tautų ir šalių. Tu padarei juos karalyste ir kunigais mūsų Dievui, ir jie viešpataus žemėje.“
Atliepiamoji psalmė · Psalmė 149, 1b-2, 3-4, 5-6b, 9b
♪ “14th Sunday in Ordinary Time, Year A” — CJM Music (cjmmusic.com)
Evangelija · Luko 19, 41-44
Kai Jėzus prisiartino prie Jeruzalės ir pamatė miestą, jis verkė dėl jo ir tarė: „O, kad ir tu šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę! Bet dabar tai paslėpta nuo tavo akių. Ateis dienos, kai tavo priešai pastatys aplink tave pylimus, apsups tave ir suspaus iš visų pusių. Jie sugriaus tave, išžudys tavo vaikus ir nepaliks tavyje akmens ant akmens, nes tu nepažinai savo aplankymo laiko.“
Avinėlis padarė mus karalyste ir kunigais mūsų Dievui.
Homilija

Mes dažnai įsivaizduojame, kad gyvenimo prasmė yra tarsi didelė, aiškiai parašyta knyga, kurios puslapius mes verčiame vieną po kito, tikėdamiesi rasti atsakymus į visus savo „kodėl“. Šiandienos skaitinyje iš Apreiškimo knygos Jonas mato kažką nepaprasto: knygos ritinį, užantspauduotą septyniais antspaudais, kurio niekas danguje ar žemėje negali atverti. Jonas verkia. Jis verkia, nes jaučia tą patį, ką mes jaučiame savo sielos gelmėse, kai susiduriame su slėpiniais, kurių neįmanoma išspręsti – su skausmu, su netektimi, su klausimu, kodėl šviesiausi gyvenimai kartais baigiasi taip greitai.

Įsižiūrėkite į šį vaizdą: Avinėlis, kuris atrodo lyg būtų buvęs papjautas. Tai nėra galingas valdovas, rodantis savo jėgą. Tai yra tas, kuris pažįsta kančią, tas, kuris pats perėjo per mirtį. Tik Jis gali atverti knygą. Tik Jis gali suteikti prasmę tam, kas mums atrodo beprasmiška. Ir štai, mūsų mintys natūraliai krypsta prie mūsų brangiojo Benjamino. Benas buvo berniukas, kurio protas buvo tarsi aštri, šviesi technologija – jis narpliojo AWS debesis, kūrė savo programas „GitHub“ repozitorijose ir svajojo apie savo „con chim airlines“. Jis buvo tas, kuris visada ieškojo „kodėl“ ir „kaip“. Bet dabar, kai žiūrime į jo gyvenimą, mes suprantame, kad jo tikroji vertė nebuvo jo intelekto galioje, o tame, kaip jis mokėjo priimti pasaulį su šypsena. Jis buvo tas, kuris stebėjosi paukščiais, tas, kuris visada pasitikdavo tėtį su „Labas rytas“, tas, kuris savo širdies paprastumu atvėrė duris į dangų daug anksčiau nei mes.

Prisiminkite tą akimirką, kai jis, būdamas vos penkiolikos, su tokiu nuoširdumu pasisiūlė atiduoti visą savo taupyklę dėdei Williamui, kuris kovojo su ligos pasekmėmis. Jis jos niekada nesudaužė, nereikėjo – dėdė gavo reikiamą pagalbą, o taupyklė liko sveika. Bet tas jo noras, tas visiškas, nepagalvojant apie save, iš pačių sielos gelmių kunkuliuojantis noras atiduoti viską, ką turi, vardan kito – tai buvo jo dvasios esmė. Jis neskaičiavo. Jis tiesiog mylėjo. Ir būtent ši meilė yra tas „raktas“, kuris atveria septynis antspaudus. Benas mums parodė, kad gyvenimo pilnatvė yra ne jo trukmėje, o jo intensyvume – tame, kaip stipriai jis mylėjo savo šeimą, savo „tobulą ketvertą“, savo brolį Ryaną.

Alane, Thao, Ryanai... aš žinau, kad šiandien, praėjus penkiems mėnesiams nuo birželio tryliktosios, jūsų namuose ta tyla kartais tampa tokia tiršta, jog atrodo, kad ji niekada neišsisklaidys. Aš žinau, kad jūs vis dar girdite jo balsą, vis dar matote jo pėdsakus – jo kompiuterio kodą, jo lėktuvų modelius, tą vietą prie stalo, kur jis sėdėdavo. Ir aš žinau, kaip lengvai į šią tylą įsėlina tas graužiantis, tylus klausimas: „Kodėl? Ar aš kažką praleidau? Ar galėjau padaryti daugiau? Galbūt čia mano kaltė?“ Noriu, kad šiandien, šioje šventoje erdvėje, jūs padėtumėte šį sunkų kaltės akmenį čia, prie altoriaus. Išgirskite tiesą iki pat gylių: ligos, kurios atima iš mūsų vaikus, niekada nėra tėvų nuodėmė. Dievas nebaudžia tėvų per jų vaikus. Jūs nieko nepraleidote. Jūs buvote jo pasaulis, o jis – jūsiškis. Jūs mylėjote jį tobula, visaširde meile, ir ta meilė buvo pats didžiausias saugumas, kokį jis galėjo turėti šioje žemėje. Leiskite sau būti atleistiems, nes Dievas jau seniai jus atleido. Jūs nepadarėte jokios klaidos, kuri būtų galėjusi pakeisti šią lemtį. Tai nėra jūsų kaltė. Leiskite šiam akmeniui nukristi.

Evangelijoje mes matome Jėzų, kuris verkia prie Jeruzalės. Jis mato miestą, kuris neatpažino savo lankymo laiko. Jis mato skausmą, kurį žmonės neša, nes jie užsidarė savo aklume. Ir Jėzus verkia. Jis verkia ne todėl, kad Jis būtų bejėgis, o todėl, kad Jis myli. Jo ašaros yra mūsų ašaros. Kai jūs verkiate dėl Beno, kai jūs jaučiate tą nepakeliamą ilgesį, žinokite – Jėzus yra ten su jumis. Jis neverkia iš toli. Jis verkia kartu su jumis. Jis supranta, ką reiškia prarasti tai, kas buvo brangiausia. Jis supranta tą tuštumą, kuri atsiranda, kai „tobulas ketvertas“ laikinai tampa „tobulu trejetu“.

Bet pažvelkite į tą vaizdą, kurį tėtis regėjo liepos mėnesį. Benas stovi prie durų, atrodydamas stiprus, sveikas, ir sako: „Ba ơi, test nào con cũng qua hết.“ Jis praėjo visus išbandymus. Jis dabar yra laisvas. Jis dabar yra ten, kur jokie lėktuvai negali nuskristi, bet kur jis visada yra su jumis. Jis nepaliko jūsų. Jis tiesiog yra kitoje erdvėje, kurioje meilė nebėra ribojama kūno silpnumo. Kai tėtis jį apkabino, Benas pasakė tuos nuostabius žodžius: „Không sao đâu, con sẽ dõi theo ba mẹ.“ Jis jus stebi. Jis jus saugo. Jis yra jūsų šviesa, kuri niekada neužges.

Ryanai, mano mielas vaike, tu esi brolis, kurio meilė Benui yra tarsi tiltas tarp dangaus ir žemės. Tu neprivalai nešti šios naštos vienas. Jūs visada būsite „tobulas ketvertas“. Kai tu augi, kai kuri savo ateitį, žinok, kad tavo brolis yra šalia tavęs kaip tylus, šviesus angelas sargas. Jo meilė tau nesibaigė mirtimi; ji tik tapo beribė. Jis tave stebi su ta pačia švelnia šypsena, su kuria jis žiūrėdavo į tave, kai kartu žaisdavote.

O visiems jums, kurie klausotės šios žinios – mamoms ir tėčiams, nešiojantiems sunkų kryžių, broliams ir seserims, tyliai ilgesio kamputyje verkiančiams vaikams – išgirskite: Dievas neskaičiuoja jūsų ašarų, Jis jas renka į savo indą. Jūsų gyvenimas nėra sudužęs pastatas; jūs esate Dievo šventovė, kurioje Jo Dvasia toliau dega. Benas buvo šviesa, ir ta šviesa nedingo. Ji tiesiog perėjo į kitą formą. Ji dabar šviečia per jūsų gerumą, per jūsų kantrybę, per jūsų gebėjimą mylėti net tada, kai širdis plyšta.

Išeikite šiandien pro šias duris ne su tuštumos jausmu, bet su viena maža, šviesia dovana. Paimkite savo kasdienybę ir paverskite ją mažu meilės veiksmu Benui atminti. Tai gali būti paprasčiausias dalykas – atidumas žmogui, kuriam reikia pagalbos, šypsena tam, kuris jaučiasi vienišas, arba tiesiog malda už kitą šeimą, kuri šiuo metu neša sunkų kryžių. Leiskite Beno meilei tekėti per jus. Tai yra geriausias būdas pasakyti „ačiū“ Dievui už penkiolika metų, kuriuos Jis mums dovanojo per šį nuostabų berniuką.

Jūs nesate vieni. Dievas jus laiko savo delnuose. Jis girdi kiekvieną jūsų tylų klausimą. Ir Jis atsako į juos ne žodžiais, o savo buvimu. Benas yra saugus. Jūs esate saugūs. Mes visi esame pakeliui į tą pačią šviesą. Tegu ramybė, kuri pranoksta visokį supratimą, saugo jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje. Amen.

Meditation
♪ “Begalinė Malonė (Organ & Cello)” — A song for Ben
Visuotinė malda

For the intentions entrusted to Ben on our prayer wall:

“Aš tavęs taip stipriai ilgiuosi, Ben! Tėtis ir mama tavęs labai ilgisi kiekvieną dieną.” — Dad
… we entrust to Ben, who carries it to the Lord.
℟ Ben, pray for us.
“Nha Trang, 2026 m. spalio 31 d., Minh labai daug galvoja apie tave, Benai. Pasiilgau ir tave myliu!!!”
… we entrust to Ben, who carries it to the Lord.
℟ Ben, pray for us.
“Labas, Benai – mama ir aš tavęs labai pasiilgome. Per pastarąsias kelias savaites keletą kartų mačiau tave sapnuose! Užsuk pasisveikinti kasdien, gerai?” — Dad
… we entrust to Ben, who carries it to the Lord.
℟ Ben, pray for us.
“Galvoju apie tave, bičiuli! Užsuk pasisveikinti, kada tik galėsi, gerai? Myliu tave, Ben”
… we entrust to Ben, who carries it to the Lord.
℟ Ben, pray for us.
“Labas, Ben – dažnai tave sapnuoju. Tikiuosi, tau smagu ten, danguje. Prašau, saugok mūsų šeimą. Nepamiršk kasdien ateiti pasisveikinti. Labai tavęs pasiilgome!” — Dad
… we entrust to Ben, who carries it to the Lord.
℟ Ben, pray for us.
“Benai, sapne Huy matė tave jį aplankantį ir suteikiantį jam maldą, kad jūs abu vėl galėtumėte atrasti vienas kitą. Teišklauso Viešpats tavo maldą ir tesuteikia tau amžiną ramybę šalia Savęs. Jei gali, vėl aplankyk Huy kituose sapnuose, net jei tai būtų tik pasisveikinimas ar tas pats šiltas šypsnis kaip anksčiau.”
… we entrust to Ben, who carries it to the Lord.
℟ Ben, pray for us.
“Benai, mano mielas berniuk, aš taip tavęs ilgiuosi. Ačiū, kad aplankei mane ir Chú Chris praėjusią naktį. Jis man sakė, kad matė tave skraidantį sraigtasparniu – tokį laisvą, džiaugsmingą ir stiprų ten, aukštai. Čia, apačioje, Mama ir aš kasdien verkiame vis labiau. Be tavęs, Benai, dalis mano širdies jaučiasi visiškai mirusi. Prašau, saugok mus, melskis už savo mamą, savo brolį Ryan ir mane, ir suteik mums stiprybės eiti toliau. Mes mylime tave amžinai.” — Dad
… we entrust to Ben, who carries it to the Lord.
℟ Ben, pray for us.
“Benai, sapne Huy matė tave jį aplankantį ir suteikiantį jam maldą, kad jūs abu vėl galėtumėte atrasti vienas kitą. Teišklauso Viešpats tavo maldą ir tesuteikia tau amžiną ramybę šalia Savęs. Jei gali, vėl aplankyk Huy kituose sapnuose, net jei tai būtų tik pasisveikinimas ar tas pats šiltas šypsnis kaip anksčiau.”
… we entrust to Ben, who carries it to the Lord.
℟ Ben, pray for us.

🕯 Light your own prayer on the prayer wall →

The Lord’s Prayer

At the Savior’s command and formed by divine teaching, we dare to say:

Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.

Dvasinė Komunija
Mano Jėzau, tikiu, kad esi tikrai esantis Švenčiausiajame Sakramente. Myliu Tave labiau už viską ir trokštu Tave priimti į savo sielą. Kadangi dabar negaliu Tavęs priimti sakramentiškai, ateik bent dvasiškai į mano širdį. Priimu Tave kaip jau atėjusį ir visas susivieniju su Tavimi. Neleisk man niekada atsiskirti nuo Tavęs. Amen.
Communion Song
♪ “Liek su manim (Version B)” — A song for Ben
Palaiminimas

Tegul Viešpats palaimina jus, saugo jus ir teikia jums savo ramybę dabar ir per amžius. Amen.

✝ Telaimina jus visagalis Dievas: Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Amen.

Closing Song
♪ “Tavo Šviesa (Version A)” — A song for Ben
Earlier Days
🌐 Languages
Questions or comments? [email protected]