Eilinio laiko XX savaitės trečiadienis — Daily Word

Pradžios apeigos

Vardan Dievo – Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Malonė, ramybė ir paguoda tebūna su jumis visais iš Viešpaties, mūsų Ganytojo.

Gailesčio aktas

Viešpatie, Tu esi mūsų Ganytojas, vedantis mus prie ramių vandenų, – pasigailėk mūsų. Kristau, Tu dosniai dovanoji amžinojo gyvenimo malonę kiekvienam, – pasigailėk mūsų. Viešpatie, Tu lydi mus net tamsiausiame slėnyje, – pasigailėk mūsų.

♪ “Kyrie (Nhạc Thánh Ca Style)” — A song for Ben

Dievo Žodis

Pirmasis skaitinys · Ezekiel 34:1-11

Man atėjo Viešpaties žodis: „Žmogaus sūnau, pranašauk prieš Izraelio ganytojus, pranašauk ir sakyk jiems, ganytojams: Taip kalba Viešpats DIEVAS: Vargas Izraelio ganytojams, kurie gano patys save! Argi ne avis turėtų ganyti ganytojai? Jūs valgote taukus, rengiatės vilna, skerdžiate nupenėtąsias, bet avių neganote. Silpnųjų nestiprinote, sergančiųjų negydėte, sužeistųjų netvarstėte, paklydusių nesugrąžinote, pražuvusių neieškojote, bet valdėte jas šiurkščiai ir žiauriai. Jos išsisklaidė, nes nebuvo ganytojo, ir tapo maistu visiems laukiniams žvėrims. Mano avys klaidžiojo po visus kalnus ir aukštas kalvas; mano avys buvo išsklaidytos po visą žemės paviršių, ir niekas jomis nesirūpino, niekas jų neieškojo. Todėl, ganytojai, klausykitės Viešpaties žodžio: Kaip aš gyvas, – sako Viešpats DIEVAS, – kadangi mano avys tapo grobiu ir maistu visiems lauko žvėrims, nes nebuvo ganytojo, kadangi mano ganytojai nesirūpino mano avimis, bet ganė patys save, o mano avių neganė, – todėl, ganytojai, klausykitės Viešpaties žodžio! Taip kalba Viešpats DIEVAS: Štai aš stosiu prieš ganytojus ir pareikalausiu savo avių iš jų rankos. Aš padarysiu galą jų ganytiškam darbui, kad ganytojai nebeganytų savęs. Aš išgelbėsiu savo avis iš jų nasrų, kad jos nebebūtų jiems maistas. Nes taip kalba Viešpats DIEVAS: Štai aš pats pasirūpinsiu savo avimis ir jų ieškosiu.“

Atliepiamoji psalmė · Psalm 23:1-3a, 3b-4, 5, 6

♪ “Psalm 23 (Version B)” — A psalm for Ben

Evangelija · Matthew 20:1-16

Jėzus pasakė savo mokiniams šį palyginimą: „Dangaus Karalystė yra panaši į šeimininką, kuris anksti rytą išėjo samdyti darbininkų savo vynuogynui. Susitaręs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną. Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo, ir tarė jiems: 'Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir aš jums duosiu, kas teisinga.' Tie ir nuėjo. Jis vėl išėjo apie šeštą ir devintą valandą ir padarė tą patį. Išėjęs apie vienuoliktą valandą, jis rado kitus bestovinčius ir paklausė jų: 'Ko čia stovite visą dieną be darbo?' Tie atsakė: 'Kad niekas mūsų nepasamdė.' Jis jiems tarė: 'Eikite ir jūs į vynuogyną.' Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas sako savo ūkvedžiui: 'Pašauk darbininkus ir išmokėk jiems algą, pradėdamas nuo paskutiniųjų ir baigdamas pirmaisiais.' Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą gavo po denarą. Atėję pirmieji manė gausią daugiau, bet ir jie gavo po denarą. Gavę jie ėmė murmėti prieš šeimininką sakydami: 'Šitie paskutinieji tedirbo vieną valandą, ir tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą!' Bet jis vienam iš jų atsakė: 'Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu. Argi ne už denarą su manimi susitarei? Paimk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek pat, kiek tau. Argi man nevalia daryti su savo nuosavybe, ką noriu? Ar šnairuoji todėl, kad aš esu geras?' Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmieji – paskutiniai.“

Viešpats yra mano Ganytojas – man nieko netrūks.

Homilija

„Ar šnairuoji todėl, kad aš esu geras?“

Šis vynuogyno šeimininko klausimas šiandienos Evangelijoje apverčia aukštyn kojomis visus mūsų žmogiškus skaičiavimus. Mes esame pratę matuoti vertę valandomis, metais, atliktų darbų kiekiu. Tačiau Dievo Karalystėje meilė nėra matuojama žemiška matematika… Tie, kurie atėjo paskutinę valandą, gavo tą patį pilną atlygį – patį Dievo artumą, amžinąjį gyvenimą.

O pranašas Ezechielis pirmajame skaitinyje atveria Viešpaties širdį: „Štai aš pats pasirūpinsiu savo avimis ir jų ieškosiu.“ Kai žemiški ramsčiai pasirodo trapūs, pats Dievas tampa Ganytoju. Jis neapleidžia nė vieno, Jis kiekvieną suranda ir priglaudžia.

Praėjo devynios savaitės nuo tos dienos, kai Benjaminas Vo iškeliavo į dangiškojo Tėvo namus. Žvelgiant žmogiškomis akimis, penkiolika Benjamino metų atrodo kaip ta viena vynuogyno valanda – per trumpa, per anksti pasibaigusi diena. Tačiau Dievo akyse gyvenimo pilnatvė nematuojama nugyventų metų skaičiumi. Benjamin gyveno pilnavertį, šviesų, meilės kupiną gyvenimą. Jo siela buvo tyra, atvira ir pasirengusi priimti visą dangiškojo Tėvo gerumą.

Prisimename Benjamino žvilgsnį į dangų – jo aistringą susižavėjimą aviacija, lėktuvais, kylančiais į begalinę erdvę, ir tas brangias akimirkas su tėčiu oro uostuose stebint kylančius sparnus… Šiandien Ben jau pats pakilo aukščiau visų debesų. Gerasis Ganytojas paėmė Benjaminą ant savo rankų ir nusivedė į žaliąsias ganyklas, kur nebėra jokių audrų.

Mielas Alanai, brangi Thao… Šiomis devyniomis savaitėmis, kai ilgesys yra toks gilus, atsiminkite: Dievo dosnumas Benjaminui yra beribis. Jūs atidavėte jam gražiausią tėvišką meilę. Dabar Ben ilsisi saugus, apgaubtas Dievo šviesos.

Brangus Ryanai, saugok brolio Beno meilę, jo svajones ir platų žvilgsnį į pasaulį. Jis visada yra tavo pusėje.

Melskimės šiandien už visus sergančius vaikus, už kiekvieną šeimą, einančią per tamsų išmėginimų slėnį. Paveskime save Marijos, Gailestingumo Motinos, globai, žinodami, kad Viešpaties gerumas ir ištikimybė lydi mus per visas mūsų dienas.

Amen.

Meditation

♪ “Begalinė Malonė (Organ & Cello)” — A song for Ben

Visuotinė malda

For the intentions entrusted to Ben on our prayer wall:

“Ben – taip tavęs pasiilgau. Prašau, ateik pasisveikinti taip dažnai, kaip tik nori. Padėk mums eiti toliau be tokio didelio skausmo, mano sūnau. Prašau, melskis už mus.”