Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu. Amen. Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus.
Viešpatie, Tu esi mūsų tvirtovė ir prieglobstis, pasigailėk mūsų. Kristau, Tu išklausai vargšų ir kenčiančiųjų šauksmą, pasigailėk mūsų. Viešpatie, Tu neatstumi tų, kurie Tavęs ieško, pasigailėk mūsų.
Brangūs broliai ir seserys,
Šiandienos skaitiniuose girdime du labai gilius, žmogaus širdį virpinančius šauksmus.
Pranašas Habakukas stovėdamas ant sargybos bokšto klausia Dievo: „Kodėl tu tylėdamas žiūri į kančią?“ O Evangelijoje tėvas, puolęs prieš Jėzų ant kelių, maldauja: „Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus!“
Argi tai nėra tie patys žodžiai, kuriuos išsako kiekviena pamilusi ir kentėjime atsidūrusi širdis? …
Bet atkreipkime dėmesį, ką ištaria Jėzus, pamatęs tėvo skausmą. Jis sako trumpai ir tvirtai: „Atveskite berniuką čia, pas mane.“
Kristus nepalieka vaiko nežinioje. Jis paima jį į savo rankas. Ten, kur žmogiškos jėgos ar mokinių galimybės baigiasi, prasideda Dievo gailestingumas ir globa.
Praėjo aštuonios savaitės nuo tos birželio dienos, kai Benjaminas Vo iškeliavo į Tėvo namus. Aštuonios savaitės ilgesio, tylos ir sunkių klausimų…
Žvelgdami į Benjaminą šiandienos Dievo žodžio šviesoje, prisimename jo giedrą, sparnuotą sielą. Benas turėjo nuostabų, gyvą protą ir tyra šypsena spindinčią širdį. Prisimename, kaip jo akys nušvisdavo džiaugsmu ir kaip jis šypsodavosi bei juokdavosi, pasakodamas savo svajonę apie paukščius, lėktuvus ir „Con Chim Airlines“… Jis turėjo dovaną matyti aukštį, kurti ir svajoti be baimės.
Tame vaikiškame tyrume buvo kažkas iš tos garstyčios grūdelio tikėjimo dvasios, apie kurią šiandien kalba Jėzus — tikėjimo, kuris pakyla virš žemės apribojimų.
Šiandien Benjaminui nebereikia svajoti apie skrydį. Jis yra pačioje Aukščiausiojo šviesoje, kurį pats Jėzus meiliai priglaudė tarytum ištardamas: „Atveskite jį pas mane.“
Mielas Alanai, brangi Thao… Jūsų širdies skausmas šiandien yra didelis kaip kalnas. Bet Viešpats žada, kad net mažiausias tikėjimo grūdelis ir meilė gali suteikti jėgų eiti pirmyn. Jūsų sūnus yra saugus Tėvo glėbyje.
Brangus Ryanai, nešiokis savo brolio Beno džiaugsmą, jo šypseną ir sparnuotas svajones. Gyvenk drąsiai, žinodamas, kad Benjaminas iš dangaus aukštybių tave lydi kiekviename žingsnyje.
Melskimės šiandien ir už visus, kurie klausosi iš toli — už kitus sergančius vaikus ligoninėse, už tėvus, nešančius sunkų kryžių. Leiskite Kristui paimti jus už rankos.
Tegul Švč. Mergelė Marija ir šventasis Domininkas gaubia mus savo maldomis. Pasitikėkime Dievu, kurio meilė niekada nevėluoja ir niekuomet neapvilia.
Amen.
For the intentions entrusted to Ben on our prayer wall:
At the Savior’s command and formed by divine teaching, we dare to say:
Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.
Tegul visagalis Dievas – Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia – palaimina mus, apsaugo nuo viso pikto ir nuveda į amžinąjį gyvenimą. Amen.
✝ Telaimina jus visagalis Dievas: Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Amen.