Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.
Brangūs broliai ir seserys Kristuje, susirinkome švęsti Dievo žodį ir melstis, atverdami širdis Jo guodžiančiai meilei.
Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, pasigailėk mūsų. Viešpatie, pasigailėk mūsų.
Brangūs broliai ir seserys Kristuje,
Šiandienos Evangelija, Jėzaus palyginimas apie sėjėją, yra galingas priminimas apie tai, kaip mes priimame Dievo Žodį. Jėzus kalba apie sėklą, krintančią ant įvairios žemės: ant kelio, ant uolėtos dirvos, tarp erškėčių ir ant geros žemės. Ir tik paskutinė, sėkla, pasėta geroje žemėje, duoda vaisių — šimteriopą, šešiasdešimteriopą ar trisdešimteriopą.
Ką tai reiškia mums? Tai reiškia, kad Dievo Žodis visada sėjamas, visada siūlomas. Bet mūsų širdies būklė lemia, ar tas Žodis įsišaknys, ar duos vaisių. Ar mes esame kaip kelias, kur piktasis ateina ir pavagia Žodį? Ar kaip uolėta dirva, kur Žodis iš pradžių priimamas su džiaugsmu, bet neturi šaknų ir greitai nuvysta, susidūrus su sunkumais? O gal kaip žemė, apaugusi erškėčiais, kur pasaulio rūpesčiai ir turtų vilionės užgožia Žodį, ir jis neduoda vaisių? Jėzus kviečia mus būti ta gera žeme – išgirsti, suprasti ir duoti vaisių.
Pirmasis skaitinys iš Jeremijo knygos mums duoda vilties. Viešpats sako: „Aš jums paskirsiu piemenų pagal savo širdį, kurie ganytų jus išmintingai ir apdairiai.“ Tai yra Dievo pažadas – Jis atsiųs mums vadovus, kurie padės mums būti ta gera žeme. Jis kviečia mus grįžti, atgailauti, ir pažada, kad Jeruzalė taps Viešpaties sostu, kur susirinks visos tautos. Tai yra vizija apie atnaujintą pasaulį, kur Dievo Žodis bus priimtas ir duos gausių vaisių.
Mūsų mylimas Benjaminas Vo, nors ir išgyveno trumpą, bet prasmingą gyvenimą, buvo kaip ta gera žemė, kurioje Dievo Žodis rado derlingą dirvą. Benas buvo ne tik nepaprastai protingas, smalsus vaikas, bet ir labai švelnios širdies. Jo ryžtas gyvenime, jo tikėjimas, kad „svarbiausia yra stengtis“, atspindi tą gilią šaknį, kurią Dievo Žodis pasėjo jo širdyje. Jis stengėsi visur – nuo mokslo iki sporto, ir jo pastangos badmintonu su visa šeima buvo džiaugsmas, kuris augo iš geros širdies, atviros gyvenimui ir meilei.
Praėjo penkios savaitės nuo Benjamino išėjimo pas Viešpatį, ir mes vis dar jaučiame jo nebuvimą. Bet šios dienos skaitiniai mums sako, kad Dievas yra mūsų ganytojas, kuris saugo savo kaimenę. Jis renka mus, guodžia mus po mūsų sielvartų, ir paverčia mūsų gedulą džiaugsmu, kaip girdėjome psalmeje. Tai yra Dievo pažadas Alano ir Thao, Ryanui, tetoms ir dėdėms, ir visiems, kurie mylėjo Beną. Jūsų sielvartas yra realus, bet Dievas yra didesnis už jį. Jis neša jus savo rankose.
Ir visiems, kurie kenčiate, ypač vaikams, kurie neša sunkius kryžius, ir šeimoms, kurios išgyvena netektį – žinokite, kad esate matomi, mylimi ir laikomi Dievo meilėje. Tegul Benjamino atminimas, jo ryžtas ir švelni dvasia įkvepia mus visus būti gera žeme, priimančia Dievo Žodį su atvira širdimi, kad ir mes duotume gausių vaisių. Dievas yra su mumis, ir Jis niekada mūsų nepalieka.
Amen.
For the intentions entrusted to Ben on our prayer wall:
At the Savior’s command and formed by divine teaching, we dare to say:
Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.
Tegul Viešpats palaimina mus, tesaugo mus nuo viso pikto ir teveda mus į amžinąjį gyvenimą. Amen.
✝ Telaimina jus visagalis Dievas: Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Amen.